Naujausi duomenys rodo, kad tiek alkoholio, kiek jo
Europoje išgeriama dabar, statistika dar nėra užfiksavusi. Čia svaigiųjų gėrimų
suvartojama daugiausia pasaulyje ir dvigubai daugiau nei yra pasaulio šalių
vidurkis. Itin daug alkoholio “sunaikinama” Rytų Europoje. Lietuva kartu su
kaimynais latviais, estais, ukrainiečiais, baltarusiais įtraukta į aukščiausios
rizikos šalių grupę. Prie šios grupės priskiriamose šalyse gryno etilo alkoholio
vienas žmogus per metus išgeria beveik 14 litrų.
Gąsdina girtavimo pasekmės
Alkoholis tampa didėjančio jaunų žmonių mirtingumo priežastimi. Statistika teigia, kad dėl alkoholio mirtingumas Europoje padidėjo 15 proc., o tai du kartus daugiau nei pasaulio šalių vidurkis. Mokslininkai nustatė, kad 15-29 metų žmonės dažniausiai miršta dėl girtavimo.
Policijos departamento duomenimis, pernai girtų vairuotojų sukeltų avarijų padaugėjo beveik 14 proc., o žuvusiųjų – 22 proc. Vien per tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius išaugo 10 proc. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius teigė, kad keliuose budintys patruliai per dieną sulaiko apie 10 neblaivių vairuotojų. “Pernai nustatyta daugiau kaip tūkstantis asmenų, kurie vairavo girti,- sakė pareigūnas.- Girtuokliai – didelė visuomenės problema. Antai praėjusį mėnesį net 53 žmonės nusikalto neblaivūs”. Kad Lietuvos keliais važinėja tūkstančiai neblaivių vairuotojų, rodo ir Policijos departamento statistika – vien pernai jų sulaikyta beveik 18 tūkst., beveik pustrečio tūkstančio jų nustatytas sunkus girtumo laipsnis. “O dar kalbama, kad blaivyklos nereikia. Padėtis būtų dar baisesnė”,- įsitikinęs VPK viršininko pavaduotojas.
Europos šalys įvairiai kovoja su girtavimu. Kroatijoje leidžiama vairuoti tik visiškai blaiviam – kraujyje 0 promilių. Griežtumas pasiteisino – daugiau nei perpus sumažėjo avarijų. Švedijoje prie vairo leidžiama sėsti, kai alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,2 prom. Anksčiau švedai galėjo vairuoti turėdami 0,5 prom. Pasak ekspertų, tokia taktika pasiteisino – keliuose sumažėjo beprasmių mirčių. Lietuvoje galima vairuoti, kai alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,4 prom.
Alkoholizmo viršūnė – silpnaprotystė
“Vis daugiau lėšų metama narkotikų prevencijai, tačiau alkoholizmas – netgi didesnė problema”,- tvirtina Panevėžio rajono policijos komisariato vadovas Sergejus Smirnovas. Pasak pareigūno, girtavimas kaime – skubiai spręstina problema. “Alkoholio surogatų – pilstuko vartojimas kaime yra sunkiai kontroliuojamas procesas. Žmonės geria, gimdo vaikus, kurie nieko daugiau ir nemato – tik nuolat girtaujančius tėvus”,- kalbėjo S.Smirnovas. Jo nuomone, panaikinus priverstinį gydymą nuo alkoholio, šį priklausomybė dar labiau įleido šaknis. “Girtuokliams, kurie nesutinka gydytis, nieko negalima padaryti – bejėgiai ir policininkai, ir medikai, o kenčia visi”,- teigė Panevėžio rajono VPK vadovas.
Apskrities priklausomybės ligų centro medikai teigia, kad alkoholis gali pažeisti beveik kiekvieną žmogaus organą ar organų sistemą. Jis gali būti daugelio ligų priežastimi – kepenų cirozės, širdies kraujagyslių, diabeto, vėžio. Gėrimas įtraukia tarsi liūnas. Panevėžio apskrityje 100 tūkst. gyventojų tenka 31 sergantysis priklausomybės ligomis, iš jų net 16 serga alkoholinėmis psichozėmis – liga, kurią medikai vadina alkoholizmo viršūne. “Alkoholis pažeidžia smegenis. To nebeatitaisysi. Todėl daugelis alkoholikų anksčiau ar vėliau suserga silpnaprotyste. Ši liga tampa neišvengiamu jų senatvės palydovu”,- įsitikinę medikai. Priklausomybės ligų centre norinčiųjų išsivaduoti iš alkoholizmo liūno netrūksta. Ne visiems tai pavyksta iš pirmo karto. Pacientų vis daugėja ir tai – ne tik didesnio girtavimo pasekmė. Žmonės geriau informuoti, gydytis juos skatina artimieji, bendruomenės nariai. Kad alkoholis savo aukomis renkasi vis jaunesnius, pastebėjo ir medikai. Priklausomybės ligų centro specialistų jau nebestebina dvidešimtmečiai alkoholikai.
Turi nugalėti pats save
Anoniminių alkoholikų klubo “Ramybė” atstovė panevėžietė Ona mano, kad lietuviai ne tik daugiau geria: “Kur kas daugiau mąstančiųjų apie girtavimo pasekmes ir besistengiančiųjų atsikratyti šios priklausomybės”. Jau keletą metų nebegerianti moteris teigė, kad anoniminių alkoholikų klubai – vieta, kur žmonės nebijodami viešosios nuomonės gali pasipasakoti, atsiverti, surasti bendraminčių, padėsiančių išsikapstyti iš gyvenimo duobės. “Alkoholis pasiima viską – šeimas, namus turtą, iš po kojų išslysta gyvenimo pagrindas. Pas mus ateina daugybė viską praradusių alkoholikų. Daugeliui pavyksta atsitiesti. Iš šio liūno taip išbridome mes su vyru. Dabar stengiamės padėti kitiems”,- pasakojo ponia Ona.
Jos nuomone, jei žmogus pats nenori išsikapstyti, kiti jam padėti yra bejėgiai. “Priverstinis gydymas būtų pinigų mėtymas į balą. Jei alkoholikas tik ir lauks, kada pasibaigs gydymo kursas, kad galėtų kaip reikiant išgerti, iš to jokios naudos”,- įsitikinusi “Ramybės” klubo atstovė. Ji skeptiškai žiūri ir į bandymus koduotis. Patirtis rodo, kad alkoholio vergai, artimųjų priprašyti užsikoduoti, net ir paklusę jų maldavimams, tik ir laukia, kada pagaliau galės išlenkti stiklelį. Priklausomybės ligų centro direktorė V.Kuzminskienė paaiškino, kad kodavimas – tai tam tikrų vaistų suleidimas į veną. “Tai padeda. Tačiau bet koks gydymas duoda rezultatų, jei pacientas pats nori pasveikti”,- mano medikė.
Gerti skatina liberalūs įstatymai
Lietuvoje per paskutinius penkerius metus gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus išaugo nuo 9 iki 10,2 litro. Kauno medicinos universiteto atliktų tyrimų duomenimis, bent kartą per savaitę alaus išgeria apie 60 proc. Lietuvos vyrų ir 18,4 proc. moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų nuomone, gerti skatina ir liberali mokesčių politika alkoholinių gėrimų atžvilgiu. Dėl to gėrimai daugelyje Europos šalių tapo pigesni ir prieinamesni. Alkoholio pramonės privatizavimas, nepakankamai kontroliuojama juodoji rinka, nevaržoma alkoholio reklama – priežastys, turinčios įtakos, kad daugiau vartojama stiprių svaigiųjų gėrimų. Ir ne tik stiprių. Nauji alkoholiniai gėrimai pristatomi kaip neatsiejama jaunimo pasilinksminimų dalis. Sidrai, alkoholiniai kokteiliai reklamuojami itin patraukliai.
PSO kovojant su vis platesnį mastą įgaunančiu alkoholizmu efektyviomis laiko moksliškai pagrįstas alkoholio politikos priemones – gėrimų kainų kėlimą, reklamos, alkoholio pardavimo dienų ir valandų ribojimą, gėrimais prekiaujančių parduotuvių tinklo retinimą.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Kiekvienas lietuvis per metus išgeria daugiau kaip 10 litrų alkoholio.
