Sunkmečiui paveikus beveik visas verslo sritis, nepakitusiais ir net augančiais rodikliais gali didžiuotis komunikacijos bendrovės. Judriojo ryšio naudotojų daugėja, o kainos darosi mažesnės. Vartotojai kalba ilgiau ir siunčia daugiau trumpųjų žinučių. Mažėjančios daugelio standartinių ryšio paslaugų (pavyzdžiui, pokalbių telefonu arba interneto naršymo) kainos stabdo infliaciją.
Lietuva – tarp daugiausia ryšio naudotojų turinčių šalių. Pas mus jų – daugiau kaip 140 proc., vadinasi, statistiškai visiems gyventojams tenka po kortelę ir dar beveik pusei jų – po antrąją. Dėl konkurencijos rinkoje klientai galėjo skambinti bene mažiausiu tarifu visoje Europoje: vidutiniškai 24 ct už min. Lietuvos ryšio operatoriai labai išplėtoję paslaugas tiems vartotojams, kurie nori išleisti mažiausiai. Minimaliai besinaudojantiesiems mobiliuoju ryšiu Lietuva siūlo pigiausią paslaugų paketą visoje Europoje: jo kaina šiek tiek viršija aštuoniolika litų mėnesiui. Vidutinis vartotojas Lietuvoje naudojasi mobiliuoju ryšiu palyginti brangiai: perpus mažiau tam išleidžia estai, šiek tiek mažiau – lenkai. Lietuviai per mėnesį moka apie penkiasdešimt septynis litus.
Taip pat vartotojai linkę keisti ryšio operatorius, tačiau pasilikti savo senąjį telefono numerį. Per praėjusius metus šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip penki procentai mobiliojo ryšio vartotojų, o tai – beveik trys šimtai tūkstančių numerių, perkeltų iš vieno operatoriaus tinklo į kitą. Tuo pačiu numeriu kitame tinkle galima naudotis vidutiniškai po penkių dienų, kai buvo pasirašyta sutartis. Lietuvoje tai galima atlikti greičiau nei Europoje, kur vidutiniškai tai užtrunka apie devynias dienas.
„SEKUNDĖS“
INF.
