Gaudami pensiją lietuviai nusiteikę gyventi prabangiau už latvius ir estus, tačiau tik 10 procentų tokių svajotojų jau dabar investuoja į garbingesnę senatvę. Dar trečdalis mūsų šalies gyventojų supranta, kad to tikėtis pasikliaunant tik „Sodros“ pensija būtų naivu. Finansų specialistai primena, kad yra įvairių pelningo taupymo būdų – drausti gyvybę, investuoti į akcijas, pirkti auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. Tačiau beveik pusė piliečių jiems atsikerta, kad gero gyvenimo sulaukę pensijos nesitiki ir nemato reikalo kaupti pinigų senatvei, nes mano, kad iki to laiko jau būsią mirę. Kiti, būdami pensininkai, norėtų gyventi išlaidoms galėdami skirti 2000 litų.
Planuoja mirtį
Didžioji dalis mūsų šalies gyventojų programuoja save ankstyvai mirčiai ir vargui – tai iš esmės parodė gyvybės draudimo įmonės „Sampo Life Lietuva“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Tik trečdalis dirbančių Lietuvos gyventojų planuoja, kad išėję į pensiją jie išleis daugiau arba tiek pat pinigų, kiek dabar.
„Ambicingų planų padidinti arba išlaikyti esamas pajamas ir išlaidas gaudami pensiją turi daugiau kaip 30 procentų Lietuvos žmonių. Tačiau įvairių tyrimų duomenys rodo, kad vos per 10 procentų piliečių rūpinasi ilgalaikiu taupymu“, – sako įmonės „Sampo Life“ Lietuva vadovas Rytis Ambrazevičius.
Vis dėlto, anot pašnekovo, vyrauja pesimistinės senatvės planavimo perspektyvos. Tokie žmonės nei anksčiau, nei dabar, nei ateityje nežada valdyti savo turto ir finansų.
„Beveik pusė Lietuvos gyventojų dar būdami darbingo amžiaus jau mąsto, kad sulaukę pensijos išleistų mažiau arba kur kas mažiau pinigų. Vadinasi, jie susitaikę su esamos Lietuvos pensijų sistemos sąlygomis, kai pensijos mokamos iš „Sodros“ mokesčių, surenkamų iš dirbančių žmonių, – sakė R.Ambrazevičius. – Savo nenorą rūpintis geresniu gyvenimu jie dažniausiai paaiškina „aš iki pensijos neišgyvensiu“.
Akcijos ar nekilnojamasis
turtas?
Gyvenimas šia diena gal yra nebloga filosofija, bet ji, pasak R.Ambrazevičiaus, visiškai netinka, kai kalbama apie asmens ir šeimos finansus. Norintiesiems palyginti, kaip gyvens iš „Sodros“ mokamos pensijos, reikėtų, anot finansų valdymo specialistų, vieną mėnesį pabandyti išsiversti tik su trečdaliu šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio.
„Netaupant papildomai, ateityje pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 procentų atlyginimo.
Apskaičiuota, kad pensininkui normaliai pragyventi reikėtų mažiausiai 70–80 procentų atlyginimo dydžio pajamų, – aiškino R.Ambrazevičius. – Papildomų pajamų prie pensijos galima nesunkiai užsitikrinti ilgalaikiais investiciniais instrumentais.“
Galimos investicijos į įvairų turtą – akcijas, kitus vertybinius popierius, auksą, nekilnojamąjį turtą (NT) ir kt. Ilgą laiką buvęs populiariausias „pinigų darymo“ būdas – investicija į NT ir dabar yra perspektyvus, nes turto vertė kyla. Tačiau specialistai pataria iš anksto įvertinti turto eksploatavimo ar saugojimo išlaidas ir susitaikyti su tuo, kad NT likvidumas – gana sudėtingas procesas.
„Norint įsigyti NT iš karto reikia turėti sukauptą nemenką kapitalą, o jeigu tokio nėra, skolintis iš banko. Investavus į NT, vis dar galima užsidirbti nemenkų pinigų, tačiau, kaip rodo užsienio šalių ir mūsų sukaupta patirtis, ši investicija nėra pelningiausia“, – tvirtino R.Ambrazevičius.
Akcijų likvidumas ir pelningumas, „Verslo vartų“ pašnekovo įsitikinimu, yra geresnis. Tiesa, pastarojo meto įvykiai akcijų rinkose šiek tiek palaužė žmonių pasitikėjimą įvairiais investiciniais fondais, draudimo bendrovėmis ir bankais.
Kilus pasaulinio masto krizei daugelis žmonių, patikėję pinigus investicinėms bendrovėms, patyrė nuostolių, nors galbūt tik trumpalaikių.
Pavyzdžiui, Panevėžyje, Molainių gatvėje, gyvenantis A.P. Kanapeckas, nutaręs nutraukti draudimo sutartį su viena investicine bendrove, sužinojo per pusę metų patyręs beveik 1500 litų nuostolį. „Verslo vartai“ turi ir daugiau nesėkmingai prasidėjusių investicinių projektų pavyzdžių.
Godūs ir atsargūs
Vis dėlto ilgalaikis vidutinis pelnas investavus į akcijas, kaip rodo statistika, yra 5 procentai per metus, įvertinus vidutinę ilgesnio laikotarpio 4 procentų metinę infliaciją.
„Jeigu 45 metų sulaukęs darbuotojas nutaria taupyti drausdamas gyvybę, iki sulauks pensijos investuotą sumą jis gali padidinti pusantro karto, – tikino R.Ambrazevičius. – Svarbius sprendimus reikia priimti bent iki sukaks 50 metų. Likus iki pensijos 5 metams beveik neapsimoka drausti gyvybę.“
Yra apskaičiuota, kad per 17 metų (nuo 45 metų iki pensijos) žmogus, mokantis 200 litų per mėnesį draudimo, vidutiniškai gautų 100 tūkstančių litų, arba 60 tūkstančių daugiau nei investavo.
Lietuviai, pasak „Sampo Life Lietuva“ vadovo R.Ambrazevičius, yra pernelyg atsargūs arba godūs. Ilgai delsę jie sumoja, kad reikia kažką daryti ir nori didelių investicinių pelnų.
„Labai dažnai tenka aiškinti apie investicinę riziką ir tokiu būdu nuleisti juos ant žemės, – sakė R.Ambrazevičius. – Žmonės nori daug ir iš karto, tačiau tik ilgalaikės investicijos garantuoja pelną.“
Kalbėdamas apie atsargiuosius, „Verslo vartų“ pašnekovas analizei pateikė vieną šios dienos aktualiją.
„Lietuviai bankuose laiko 23 milijardus litų indėlių. Jie šiuo metu ne tik kad neuždirba, bet dar sumoka – 6–7 procentų palūkanas suryja 11 procentų infliacija, – patikino R.Ambrazevičius. – Bankai trina rankomis turėdami tokių klientų. Situacijai išlikus, per metus visi indėlininkai kartu praras 600 milijonų litų.“ Ši situacija rodo, kad lietuviai vis dar nemoka valdyti turto ir finansų.
„Tai primena didžiuliame bute įsikūrusios vienišos pensininkės aimanas, kad ji neturi iš ko gyventi“, – palygino R.Ambrazevičius.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. „Netaupant papildomai, ateityje
pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 procentų atlyginimo. Apskaičiuota, kad
pensininkui normaliai pragyventi reikėtų mažiausiai 70–80 procentų gauto
atlyginimo dydžio pajamų“, – aiškino R.Ambrazevičius.
