Nors Graikijos valdžia ir ECB priešinasi skolų restruktūrizavimui, Vokietija teigia, kad tai padaryti būtina.
Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) kaip beišgalėdamas priešinasi Graikijos skolų restruktūrizavimui, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, kad tai yra būtina. Lietuvos investuotojams labai nerimauti dėl galimo tiesioginio poveikio, kurį sukeltų Graikijos skolų restruktūrizavimas, regis, nėra reikalo.
„Mes susiduriame su bankroto rizika euro zonos viduje“, – ECB vadovui Jeanui-Claude’ui Trichet adresuotame laiške, kurio turinys buvo nutekintas žurnalistams, rašė W. Schaeuble.
Jis teigia, kad Graikijai būtina papildoma parama ir siūlo šalies skolų grąžinimą atidėti 7 metams. Taip Graikija, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 5,5 proc., esą turėtų laiko būtinoms reformoms vykdyti ir rinkų pasitikėjimui atgauti.
Įtakingas britų dienraštis „Financial Times“ spėja, kad tokiomis kalbomis Vokietijos finansų ministras bando daryti spaudimą Graikijos skolų restruktūrizavimui nepritariančiam ECB.
Bankas tokiam žingsniui nepritaria iš dalies todėl, kad, norėdamas stabilizuoti rinkas, per pastaruosius metus nupirko daug Graikijos obligacijų. ECB valdybos narys Lorenzo Bini Smaghi neseniai pareiškė, kad Graikija turi tinkamo parduoti turto, kurio vertė – 300 mlrd. – eurų beveik prilygsta jos skoloms, todėl nėra bankrutavusi.
„Graikija turi būti laikoma mokia ir paprašyta aptarnauti savo skolas. Restruktūrizavimas yra paskutinė išeitis, jei paaiškėtų, kad įsiskolinusi šalies negali grąžinti savo skolų“, – teigė ECB atstovas.
Berlynas į tokius ECB argumentus žiūri gana skeptiškai ir tvirtina, kad bankas, labiau jaudinasi savo balansu ir reputacija nei rizika, su kuria susiduria finansų sistema.
Tiesioginio poveikio nebūtų
Tačiau net jeigu Vokietija „nuspaustų“ ECB ir Graikijos vyriausybę, kuri iki šiol tvirtino atmetanti skolų restruktūrizavimo variantą, Lietuvos investuotojams dėl pasekmių labai nerimauti veikiausiai neverta.
„Statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvos antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondų bei kitų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicijos Graikijoje yra labai mažos – nei vienas Lietuvoje įsteigtas fondas neturi Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, todėl gresiantis šios šalies skolų restruktūrizavimas Lietuvos fondų tiesiogiai nepaveiktų“, – portalui IQ.lt sakė Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis.
Vienas Lietuvoje veikiantis II pakopos pensijų fondas į akcijas, kuriomis prekiaujama Graikijoje, yra investavęs 1,8 mln. litų. III pakopos pensijų fondai investicijų Graikijoje neturėjo.
Lietuvoje įsteigtų KIS tiesioginės investicijos į Graikiją taip pat nėra didelės. VPK duomenimis, vienas fondas turi nuosavybės vertybinių popierių už 226 tūkst. litų. V. Jonutis taip pat pažymėjo, kad egzistuoja galimybė, jog Lietuvos fondai į Graikijos vertybinius popierius gali būti investavę per kitus KIS.
„Išlieka tam tikra tikimybė, kad restruktūrizavus Graikijos skolas, pasaulio ir Europos rinkose kils panika ir ims kristi akcijų kainos. Investuotojų nerimą taip pat gali skatinti neaiški Portugalijos, Airijos finansinė situacija“, – pridūrė VPK atstovas.
