Panevėžietei pasiūlė sandėrį
Dėl ekonominės krizės darbo nerandančioms ir nepriteklių
spaudžiamoms lietuvėms posovietinių ir vadinamųjų trečiojo pasaulio šalių vyrai
per tarpininkus siūlo sandorius – fiktyvias santuokas už pinigus.
Vedybos su lietuvėmis jiems – vartai į Europą. Galima tik
spėti, kiek tautiečių jau pasinaudojo galimybe užsidirbti, nes tiek Lietuvos,
tiek kitų šalių migracijos tarnyboms sunku įrodyti, kad santuoka fiktyvi.
Tačiau lengvais pinigais ir galimai maža rizika
susigundžiusiosios, ypač jaunos merginos, kartais gali patekti į sąvadautojų
pinkles.
Panevėžietė aštuoniolikmetė Skirmantė Puzinaitė neseniai
internete rado skelbimą, siūlantį lietuvėms užsidirbti iš fiktyvių santuokų su
užsieniečiais. Mergina neketino tokiu būdu praturtėti, tačiau nutarė
išsiaiškinti, kaip sistema veikia.
Ji atsiliepė į skelbimą. Netrukus gavo Linos vardu
prisistačiusios fiktyvių vedybų tarpininkės elektroninį laišką iš Londono.
S.Puzinaitei ji siūlė už 2 tūkstančius svarų (apie 10 tūkstančių litų)
susituokti su 22 metų uzbeku. Vaikinui esą reikalinga viza, jų santuoka truktų
apie metus. Paskui ji su uzbeku be problemų išsiskirtų.
Tarpininkė panevėžietę tikino, kad tai gana lengvas ir
populiarus būdas užsidirbti pinigų. Pasak jos, taip savo kišenę jau yra
papildžiusi ne viena lietuvė.
Kvietė atvykti į Angliją
S.Puzinaitei tarpininkė sakė, kad jai reikės Lietuvoje
susitvarkyti tam tikrus dokumentus, su tuo susijusios išlaidos, kaip ir kelionė
į Londoną susipažinti su būsimu jaunikiu, nieko nekainuos. Panevėžietė buvo
paprašyta atsiųsti savo asmens paso kopiją, dvi nuotraukas, banko kortelės
sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai išlaidoms.
Tarpininkė panevėžietę instruktavo, kad jai reikės būsimam
jaunikiui suteikti informacijos apie save ir savo šeimą, o šis irgi padarys tą
patį.
„Didžiosios Britanijos migracijos tarnyboje jūs turite žinoti,
ką sakyti, kad pareigūnams nekiltų įtarimų“, – mokė jį tautietę.
S.Puzinaitė tarpininkės nepaklausė, o ši neįspėjo, kokia kalba
jai reikėtų bendrauti su uzbeku. Mergina sakė laisvai kalbanti angliškai, bet
silpnai mokanti rusų. Lina prisistačiusi moteris tik skubino panevėžietę
greičiau apsispręsti, nes uzbekas pageidaująs kuo skubiau vesti. Tarpininkės
netrikdė, kad nuotaka tik neseniai sulaukusi pilnametystės.
Tekėti nė neketinanti S.Puzi-naitė, genama smalsumo, kurį laiką
dar susirašinėjo su tarpininke. Viename laiške mergina užsiminė, kad iš
fiktyvios santuokos norėtų užsidirbti ir jos draugė. Tarpininkė tuoj pat parašė
surasianti jaunikį – turi daugybę norinčių fiktyviai susituokti klientų.
Kai S.Puzinaitė prisipažino neketinanti tuoktis su uzbeku, Lina
supyko ir papriekaištavo dėl sugaišinto laiko.
Mergina svarstė, kad dabar, kai Lietuvoje taip nelengva
pragyventi, fiktyvių vedybų tarpininkams nėra sunku surasti tokiai avantiūrai
pasiryžusių moterų.
Tokių, kurios būtų už pinigus ištekėjusios už užsieniečių,
S.Puzinaitė nepažįsta, tačiau iš draugų yra girdėjusi, kad viena mergina taip
pateko į sąvadautojų spąstus.
Siūlomos įvairios sumos
Už fiktyvias santuokas lietuvėms paprastai siūlomos gerokai
didesnės sumos, nei buvo pažadėta S.Puzinaitei. Nelegalioms nuotakoms siūloma
nuo kelių iki dvidešimt kelių tūkstančių eurų.
Ar lietuvės susigundo sudaryti fiktyvias santuokas užsienyje,
oficialių žinių nėra. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Vaidas Kulikauskas sakė, kad iš
užsienio valstybių neturi informacijos apie lietuvių sudarytas fiktyvias
santuokas.
Migracijos tarnybos pareigūnai išaiškina tik Lietuvoje
sudarytas fiktyvias santuokas ir tai palyginti nedaug, nes tai gana sunku
nustatyti.
Migracijos tarnyba surinktą informaciją apie galimai fiktyvią
santuoką perduoda prokuratūrai, ši kreipiasi į teismą, nes tik jis gali
pripažinti santuoką negaliojančia.
Užsieniečiui, kuris sudarė fiktyvią santuoką su lietuve, gresia
leidimo gyventi Lietuvoje atėmimas, deportacija, jam gali būt uždrausta atvykti
į Lietuvą, o tam tikrais atvejais – ir į Šengeno šalis.
Kaip nubausti fiktyviais ryšiais su užsieniečiu susisaisčiusią
lietuvę, sprendžia teismas.
Sostinėje Migracijos tarnybos pareigūnai išaiškino kelias
fiktyvias šeimas, dar kelias stebi. Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus
darbuotojai sakė, kad jų akiratyje tokių šeimų nėra.
Kas slypi už skaičių – paslaptis
Panevėžio ir rajono civilinės metrikacijos skyriai tvarko
užsienyje susituokusių gyventojų apskaitą. Kasmet užsienio šalyse susituokia vis
daugiau miesto ir rajono gyventojų, tačiau nėra jokių duomenų apie galimai
fiktyvias santuokas.
Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana
Zacharienė sakė, kad kasmet užsienyje santuokas užregistruoja kelios dešimtys
panevėžiečių. Mūsų miesto gyventojos tuokiasi ne tik su europiečiais, bet ir su
indais, pakistaniečiais, urugvajiečiais ir kitų vadinamųjų trečiojo pasaulio
šalių atstovais.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 20 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
LNK nuotr. Viliojo. S.Puzinaitei buvo
siūloma už beveik 10 tūkstančių litų atlygį fiktyviai ištekėti už
uzbeko.
