Visos Lietuvos ambicijos efektyviau naudoti energiją tėra deklaracijų rinkinys.
Energijos ištekliai šalyje vartojami nepakankamai efektyviai, o planai didinti energijos naudojimo efektyvumą nėra ambicingi. Tokias jau kelerius metus ekspertų akcentuojamas problemas įžvelgė ir Valstybės kontrolė, atlikusi auditą.
Šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui sukurti Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje išsikėlė tikslą pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį 2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį.
Todėl, auditorių vertinimu, kasmet energijos taupymo lygis turėtų pakilti maždaug 5 procentus. Tuo tarpu Nacionalinės energetikos strategijoje ir jai įgyvendinti skirtos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektuose numatytas tik 1,5 proc. energijos taupymo prieaugis per metus.
„Tokie tempai leistų tik nedidinti atsilikimo nuo ES valstybių vidurkio energijos efektyvumo srityje“, – konstatavo Valstybės kontrolė.
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, būtina sparčiau ieškoti būdų, kurie padėtų efektyviai mažinti energijos ir jos išteklių vartojimą, nes tai didintų šalies energetinę nepriklausomybę ir keltų ūkio konkurencingumą.
Programa yra, rezultatų nėra
Valstybiniai auditoriai netgi nurodė priežastis, trukdančias efektyviau vartoti energiją. Tarp jų svarbiausios – nežinoma tikroji padėtis apie energijos taupymo potencialą, netiksliai įvertinti energijos efektyvumo didinimo rezervai, taip pat nesukurta nuosekli, tarpusavyje suderintų teisės aktų sistema ir per mažas savivaldybių indėlis diegiant energijos taupymo priemones.
Pažerta kritikos ir Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programai. Jos tikslai, uždavinių kiekybiniai rodikliai neapima visų šalies ūkio sektorių.
Pavyzdžiui, nenumatytos energijos taupymo priemonės vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose yra didžiausias energijos taupymo rezervas. Nėra šių priemonių ir transporto sektoriui, turinčiam vieną didžiausių energijos taupymo potencialų.
„Programoje taip pat nenumatyta plėsti šilumos tiekimą centralizuotu būdu, todėl neišnaudojamos galimybės didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą šilumos sektoriuje“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadose.
Ministerija – be įtakos
Atkreipiamas dėmesys, kad iš šią programą koordinuojančios Energetikos ministerijos nereikalaujama atsiskaityti už programos įgyvendinimo rezultatus, pateikiant pasiekimų analizę. Ministerija negali daryti įtakos savivaldybėms vykdant programos priemones, nes savivaldybėms nėra privaloma, o tik rekomenduojama dalyvauti programoje.
Auditoriai nustatė, kad strategijose suformuluoti netinkami tikslai, naudojami rodikliai, kurie neleidžia objektyviai įvertinti esamos būklės ir nustatyti, kuriose ūkio šakose galima sutaupyti daugiausia energijos.
Lietuva energijos vartojimo efektyvumui vertinti naudoja vieną – nekompleksinį rodiklį (suvartotos pirminės energijos kiekis, tenkantis šalies BVP vienetui). Tačiau jo nepakanka objektyviai įvertinti esamą būklę, nes bendram energijos vartojimo efektyvumui didelė ir BVP nekuriančių sektorių įtaka.
Vyriausybei rekomenduojama sukurti vientisą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo teisės aktų sistemą, suderinti orientacinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo rodiklius, išplėsti Energetikos ministerijos atsakingos už energijos efektyvumo didinimą funkcijas, galimybes ir įgaliojimus.
Valstybiniai auditoriai pažymi, kad 2011–2015 m. planavimo dokumentuose dalis trūkumų pašalinta.
