Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų tikisi, kad ekonominė padėtis dar pablogės.
Nors nuo metų pradžios šalies ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau vartotojų lūkesčiai dėl ateities tebėra pažymėti minuso ženklu.
Vasario mėnesį gyventojai truputį optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius ir savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, bet šie pokyčiai buvo tokie maži, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su sausio mėn., nepasikeitė ir išliko minus 24.
Statistikos departamento duomenimis, vasarį tik 5 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, o 56 – kad pablogėjo. 39 proc. apklaustųjų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 5, 52 ir 43 proc.). Per artimiausius 12 mėnesių 15 proc. gyventojų tikisi pagerėjimo, 31 proc. prognozuoja, kad finansinė padėtis blogės (sausio mėn. – atitinkamai 14 ir 29 proc.), o pusė apklaustųjų nesitiki jokių pokyčių.
Julita Varanauskienė, SEB banko prezidento patarėja ir šeimos finansų ekspertė, pastebi, kad nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis atspindi ateities lūkesčius, tačiau juos gyventojai vertina pagal dabartinę padėtį. „Gaudami dideles sąskaitas už šildymą, žmonės geriau nesijaučia, tačiau kai tik šaltasis sezonas baigsis, gyventojų nuotaikos turėtų pagerėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nors pesimistų vis dar yra gerokai daugiau nei optimistų, tačiau vartotojų pasitikėjimo rodiklio stabilizavimas rodo, kad visuomenė nebejaučia tiek baimės ir nerimo kaip per krizės įkarštį. Dar 2009-ųjų sausį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo nukritęs iki minus 56. Šiuo metu labiau optimistiškai nusiteikęs jaunimas, o niūriausios nuotaikos vis dar lydi vyresnio amžiaus kartos atstovus.
Beveik ketvirtadalis gyventojų tikisi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, bet 37 proc. prognozuoja pablogėjimą ir tiek pat jų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (sausio mėn. – atitinkamai 22, 37 ir 38 proc.).
Vasarį 14 proc. gyventojų tikėjosi bedarbių skaičių artimiausius 12 mėnesių mažėsiant, 52 proc. prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 12 proc. – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (sausio mėn. – atitinkamai 13, 52 ir 13 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei sausio mėn. Besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, tiek pat sumažėjo visiškai nesitikinčių sutaupyti gyventojų dalis.
Beje, kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas nei miestiečiai.
Per metus, palyginti su 2010 m. vasario mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16 proc. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 50 iki 37 proc., tačiau tik du trečdaliai iš pakeitusiųjų nuomonę tapo optimistais: gyventojų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 14 iki 23 proc. Likusieji manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. nesikeis.
