Nedarbas labiausiai mažėjo Baltijos šalyse, o augo Graikijoje, Bulgarijoje ir Slovėnijoje.
Nedarbas ES šalyse liepą siekė 9,5 proc. ir palyginus su pernai metų tuo pačiu mėnesiu sumažėjo 0,2 proc. Septyniolikoje euro zonos valstybių nedarbas liepą buvo 10 proc. ir nekito nei palyginus su birželiu, nei su pernai metų liepos mėnesiu.
„Eurostat“ duomenimis, darbo neturi 22,7 mln. ES gyventojų. Didžiausias nedarbas užregistruotas Ispanijoje (21,2 proc. liepą), Latvijoje (16,2 proc. pirmąjį ketvirtį) ir Lietuvoje (15,6 proc. antrąjį ketvirtį), o mažiausias Austrijoje (3,7 proc.), Nyderlanduose (4,3 proc.) ir Liuksemburge (4,6 proc.).
Lyginant su praėjusiais metais, bedarbių labiausiai sumažėjo Baltijos šalyse, kurios duomenis Europos Komisijoe statistikos biurui „Eurostat“ pateikia kas ketvirtį. Estijoje nedarbas sumažėjo nuo 17,9 proc. iki 12,8 proc. antraisiais ketvirčiais, Latvijoje nuo 19,9 proc. iki 16,2 proc. pirmaisiais ketvirčiais ir Lietuvoje nuo 18,2 proc. iki 15,6 proc. antraisiais ketvirčiais.
Daugiausiai – 4 proc. – nedarbas išaugo Graikijoje, tačiau neaplenkė Lietuvos rodiklio ir buvo 15 proc. Taip pat nedarbas augo Bulgarijoje ir Slovėnijoje.
Visoje ES darbo neturėjo 5,115 mln. jaunuolių iki 25 metų. Daugiausiai jaunimo darbo neturėjo Ispanijoje (46,2 proc.), Graikijoje (38,5 proc.), Lietuvoje (33,1 proc.) ir Slovakijoje (32,9 proc.). Mažiausias jaunimo nedarbas buvo Nyderlanduose (7,5 proc.), Austrijoje (7,8 proc.) ir Vokietijoje (9,5 proc.).
Liepą nedarbas JAV siekė 9,1 proc., o birželį Japonijoje 4,6 proc.
