Palestina pradėjo JT pripažinimo procesą tapdama 195-ąja UNESCO nare
Palestinos vadovai, siekiantys tarptautinio pripažinimo Jungtinėse Tautose, sėkmingai pradėjo savo strategiją „žingsnis po žingsnio“ įsitraukti į JT specializuotų organizacijų veiklą ir tapti jų nare. Spalio 31 d. UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) Generalinėje Konferencijoje dauguma balsavo už tai, kad Palestina taptų UNESCO nare. Už Palestinos narystę balsavo 107 šalys, 52 susilaikė. Lietuva buvo tarp 14 valstybių, kurios balsavo prieš. Palestina tapo 195-ąja UNESCO nare.
Europos Sąjungos valstybės neturėjo bendros nuomonės dėl Palestinos narystės UNESCO. Prieš Palestinos narystę balsavo Čekija, Švedija, Nyderlandai ir Vokietija. Susilaikė vienuolika ES narių, o vienuolika – balsavo už.
Kaip pirmadienį paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, „Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos ES pozicijos. Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją“.
Lietuvos diplomatai neatskleidžia, kokie tikrieji motyvai buvo paremti JAV ir Izraelio poziciją, kuria labai aiškiai pasisakoma prieš Palestinos pripažinimą JT struktūrose. Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime pabrėžiama tik tai, kad „formuluodami koordinuotą nacionalinę poziciją, remiamės politinės logikos, principingumo, nuoseklumo, pragmatizmo prielaidomis bei šalies strateginių ir saugumo interesų suvokimu“.
Taip pat buvo pakartotos iš esmės identiškos frazės, kurias pastarosiomis dienomis skelbia JAV ar Izraelio atstovai. Pranešama, jog „Lietuva laikosi pozicijos, kad Palestinos prašymas tapti visaverte Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos nare yra ankstyvas. Tai vargiai prisidės prie spartesnio Palestinos klausimo sureguliavimo. Šis žingsnis veikiau apsunkins tarptautines pastangas sparčiau pasiekti visoms regiono partnerėms priimtiną, regiono taiką ir ilgalaikį stabilumą užtikrinsiantį sprendimą. Be to, jis politiškai ir finansiškai susilpnins pačią UNESCO.“
Kaip žinia, po Palestinos priėmimo į UNESCO JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad JAV sustabdys savo finansavimą UNESCO – JAV įnašas siekė apie 60 mln. dolerių arba apie 22 proc. metinio organizacijos biudžeto. Jau artimiausias lapkričio mėnesį numatytas JAV įnašas bus sustabdytas. Kanada, taip pat balsavusi prieš Palestinos narystę, paskelbė, kad nebeskirs papildomų finansinių išteklių UNESCO, nors ir neatsisakys savo privalomojo kasmetinio mokesčio, kuris siekia apie 12 mln. JAV dolerių.
Vilniuje buvo nutarta laikytis bendro principo, jog Palestinos ir Izraelio taikos procesas turi būti sprendžiamas visų pirma tiesioginėse šių šalių derybose, o ne „aplinkiniais keliais“.
Lietuvos motyvai balsuoti prieš Palestinos narystę JT organizacijose labiausiai gali būti susiję su bendra parama JAV ir Izraeliui. Šiuo atveju būtent balsavimas „prieš“ galėjo būti labiau pastebimas ir sulaukti JAV bei Izraelio atstovų padėkos. Lietuva, šiemet pirmininkaujanti ESBO, laukia JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizito Vilniuje gruodžio mėnesį, kuomet vyks ESBO Ministrų tarybos posėdžiai, tad kaip tik šio vizito metu galima tikėtis tam tikrų diplomatinių reverensų iš JAV delegacijos pusės.
Vis dėlto, kaip IQ teigė diplomatiniai šaltiniai, šį kartą Lietuva nesiderėjo dėl balsavimo UNESCO Asamblėjoje ir iki paskutinės minutės tikėjosi, kad bus priimta bendra ES pozicija. Tačiau nepavykus ES šalims sutarti dėl koordinuoto susilaikymo, Vilniuje buvo nutarta laikytis bendro principo, jog Palestinos ir Izraelio taikos procesas turi būti sprendžiamas visų pirma tiesioginėse šių šalių derybose, o ne „aplinkiniais keliais“.
JAV stumiamos į kampą?
Kaip pastebi tarptautinės politikos apžvalgininkai, Palestinos tapimas UNESCO nare pradėjo tarptautino pripažinimo „domino efektą“, kurio JAV ir Izraelis jau nebepajėgus sustabdyti. Didžiausias klausimas šiuo metu – ar JAV ir toliau laikysis šios politikos, kuri ilgainiui leis Palestinai įsitraukti į JT struktūras, o JAV – stabdyti savo dalyvavimą JT specializuotų organizacijų veikloje ir galiausiai visiškai pasitraukti iš realaus dalyvavimo JT organizacijoje.
„The Century Foundation“ tarptautinės politikos analitikas Jeffrey Laurenti teigia, kad Palestinos pripažinimas UNESCO yra tik pirmas žingsnis, kuris neišvengiamai prives iki bemaž pilnateisės Palestinos narystės visose JT struktūrose.
„Pripažinimas UNESCO tapo pirmuoju, nes taip jau sutapo, jog UNESCO Generalinė Konferencija, kuri renkasi kartą per dvejus metus, įvyko kaip tik dabar – praėjus vos mėnesiui po oficialaus Palestinos atstovų prašymo priimti ją į JT“, – teigia J. Laurenti. Pasaulio sveikatos organizacijos Asamblėja bus rengiama 2012 m. gegužės mėn., o Maisto ir žemės ūkio organizacijos – 2013 m. birželį. Šios organizacijos taip pat greičiausiai balsuos už Palestinos narystės pripažinimą.
Tokios tendencijos stumia į kampą JAV – remdamasi 1994 m. JAV Kongreso sprendimu, prezidento administracija turėtų nutraukti finansavimą visoms JT organizacijoms, kurios pripažins Palestiną. Kartu tai demonstruos vis didesnį JAV atotrūkį nuo likusios tarptautinės bendruomenės ir iš esmės gali sužlugdyti B. Obamos pastangas atkurti dar George’o Busho prezidentavimo metu pašlijusį JAV autoritetą tarptautinėje arenoje.
Vis dėlto JAV norėtų išvengti situacijos, kuomet JT Saugumo Taryboje tektų naudoti veto, blokuojantį Palestinos narystę JT. Toks balsavimas turėtų įvykti jau lapkričio 11 dieną. Vis dėlto JAV tikisi, kad Saugumo Taryboje bus galima surinkti pakankamai susilaikiusių valstybių balsų, kad Palestinos narystei nebūtų pritarta ir nereikės naudoti savo veto.
Reaguodama į Palestinos pripažinimą UNESCO, Izraelio vyriausybė paskelbė, kad paspartins naujakurių įsikūrimą Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės rajonuose. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pakvietė greičiau pastatyti 2000 naujų būstų naujakuriams. Izraelis taip pat ketina sustabdyti pinigų pervedimus Palestinos autonomijos vyriausybei. Izraelis Palestinos vyriausybės vardu renka muitų ir kitus mokesčius, o vėliau juos perveda į Palestinos valdžios sąskaitas.
