Kalta pati
Ne itin turtinga mūsų šalis greitai gali tapti pasiturinčių Europos valstybių rėmėja. Jei ir toliau Lietuva negirdės Europos komisarės Dalios Grybauskaitės jau pradėto mušti pavojaus varpo – nesugebės panaudoti struktūrinių fondų jai skiriamų pinigų, iš paramos gavėjos ji taps šelpėja – mūsų šaliai skirtus pinigus mielai panaudos kitos valstybės.
Nepanaudotas lėšas mūsų šalis privalės grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą ir dar už narystę ES kasmet mokės apie procentą bendrųjų šalies pajamų. O ši suma dabar artėja prie milijardo litų.
Nors europarlamentarė Laima Andrikienė jau griebiasi už galvos žinodama, kad per ateinančius kelerius metus Lietuvai imti ES siūlomus pinigus teks dar spartesniais tempais, kai kam iš Panevėžio valdžios atstovų kyla įtarimai, jog galbūt ES specialiai skiria trumpą laikotarpį paramai panaudoti. L.Andrikienė įsitikinusi, kad Lietuva pati kalta, jog per dvejus metus tepanaudojo 26 procentus jai skirtų 1,5 milijardo eurų. Pasak europarlamentarės, lietuviai patys prikūrė painiausių ir sudėtingiausių taisyklių tai paramai gauti ir patys pasiklydo jų brūzgynuose. Į Panevėžio apskrities viršininko administraciją pasikalbėti su jos, taip pat savivaldybių atstovais, seniūnijų bei bendruomenių vadovais vakar atvykusi viešnia norėjo ne tik išsakyti savo nuogąstavimus, bet ir išgirsti nuomonę, kaip Lietuvai pasiekti daugiau Europos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo pinigų. Deja, diskusijoje dalyvavo beveik vieni apskrities valdininkai. Už miesto Savivaldybę kaip tikras didvyris frontą laikė vienintelis vicemeras Kastytis Vainauskas.
L.Andrikienė patikino apskritis lankanti (Panevėžys europarlamentarei buvo paskutinė stotelė) ne tam, kad valdininkus bartų ar mokytų, kaip reikia dirbti, bet norėdama išgirsti, kokias problemas jie įžvelgia šalies regioninės plėtros politikoje. Mūsų apskrities valdžios atstovai diskusijoje nepasirodė itin aktyvūs, išskyrus Regioninės plėtros departamento direktorę Ritą Abaravičiūtę. Jie kalbėjo apie regioninės plėtros tarybų vaidmens stiprinimą, sparčiai augančius vietinio biudžeto prisidėjimo prie finansuotinų projektų procentus, netinkamą verslo paramos Lietuvoje steigimo politiką, regiono pasiryžimą imtis didesnės atsakomybės skirstant struktūrinių fondų pinigus.
Siūlė keisti prioritetus
Pati viešnia įvardijo kelias priežastis, kodėl, jos manymu, lietuviai nesugeba paimti Europos pinigų: be to, kad patys prikūrėme visokiausių painių taisyklių, kurių Briuselis nereikalauja teikiant paraiškas, be reikalo sugalvojome centralizuotą sistemą, nesugebėjome atrinkti prioritetų, neturime kvalifikuotų paraiškų vertintojų. „Pas mus paraiškas vertina dažniausiai labai jauni žmonės, kuriems trūksta paprasčiausio gyvenimiško patyrimo, jie bijo neįtikti savo viršininkams, suklysti. Nesu prieš jaunystę, tačiau reikia aukštesnės kvalifikacijos“, – pabrėžė L.Andrikienė.
Plačiau skaitykite gruodžio 8 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. L.Andrikienė atvyko išgirsti iš valdininkų, ką reikėtų daryti kitaip, kad Europos struktūrinių fondų parama lietuviams būtų prieinamesnė.
