Po nelaimės Japonijoje nemažai šalių nusprendė persvarstyti branduolinės energetikos planus.
Dėl įvykių Japonijoje Senąjį žemyną sukaustė baimė dėl branduolinės energetikos ateities. Specialistai pataria Lietuvai nepraleisti progos pasinaudoti padėtimi, kol Europos šalys stabdo atominių elektrinių projektus. Tačiau mūsų šalis gali likti be ES paramos.
Vakarų Europos valstybės viena po kitos skelbia atidedančios branduolinės energetikos plėtros planus. Tokių užuominų šiandien pasigirdo ir Seime. Parlamentarams svarstant naują Elektros energetikos įstatymą, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovas Egidijus Klumbys pareiškė, kad po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje Lietuvai vertėtų keisti energetikos strategiją.
„Japonijos įvykiai nulėmė naujos atominė elektrinės likimą – jos nebus“, – kalbėjo E.Klumbys.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas suskubo išsklaidyti abejones ir tvirtino, kad tragiški įvykiai Japonijoje nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę (AE). Šiuolaikiniai reaktoriai projektuojami ir statomi turint galvoje net mažiausiai tikėtinos avarijos galimybę, o tokia katastrofa, kokia ištiko Japoniją, Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių negalima.
Tačiau šios komisijos vicepirmininkas Rimantas Sinkevičius nėra toks tikras dėl naujosios AE ateities. „Pavojaus Japonijoje akivaizdoje Lietuvai vertėtų permąstyti branduolinės energetikos planus, nes mūsų šalies galimybės surasti strateginį investuotoją į naujos AE statybas dar sumažės“, – IQ kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, siekiant energetinės nepriklausomybės vertėtų vykdyti kitus projektus: elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, plėtoti atsinaujinančią energetiką ir statyti suskystintų dujų terminalą.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad įvykiai Japonijoje tik parodė, jog Lietuva yra tinkama vieta statyti atominę elektrinę, nes čia nėra žemės drebėjimų.
Parama – tik miražas
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas metų pradžioje buvo pareiškęs, kad Europos Komisija ketino svarstyti dėl finansinės paramos skyrimo naujos AE projektui.
Tačiau tokio pažado neišgirdo neseniai Briuselyje lankęsis R. Sinkevičius: „ES remia senosios AE uždarymą, gali remti branduolinių atliekų tvarkymo ir saugojimo projektą, tačiau dėl naujosios AE statybos Lietuvai patarta ieškoti strateginio investuotojo.“
Lietuvos planai gauti ES paramą naujos AE statybai kelia abejonių ir buvusiam Ūkio ministerijos sekretoriui Artūrui Dainiui. Užsitikrinti tokią paramą ir anksčiau buvo labai sunku, nes beveik pusė bendrijos narių nepritaria branduolinės energetikos plėtrai. Po Japonijos įvykių šis klausimas vargu ar bus nuspręstas Lietuvos naudai.
Vis dėlto A. Dainius įsitikinęs, kad Lietuva dabar turėtų atidžiai stebėti situaciją ir esant progai ja pasinaudoti. „Vertinant visai pragmatiškai, Lietuva turėtų įvertinti padėtį, kad nemažai Europos valstybių kuriam laikui stabtelės prieš priimdamos sprendimus dėl branduolinės energetikos plėtros“, – sakė buvęs ūkio viceministras, šiuo metu teikiantis verslo konsultavimo paslaugas.
Jonas Gylys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius, įsitikinęs, kad dėl įvykių Japonijoje Lietuvos galimybės rasti investuotoją naujai atominei elektrinei (AE) statyti gali ir padidėti, ir sumažėti.
Jis labiau linkęs tikėtis, kad kilus panikai atsiras valstybių, kurios pristabdys savo planus statyti naujus reaktorius, todėl potencialūs investuotojai gali atsigręžti į Lietuvos pusę.
Kol kas Lietuva veda tiesiogines derybas su galimais investuotojais. Jų eiga nėra komentuojama.
Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad iš naujosios AE statybų konkurso pasitraukė vienintelė jo dalyvė Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“
Baubo įvaizdis
Branduolinės energetikos specialisto J. Gylio teigimu, šiuo metu kilusios baimės ir reakcijos yra pernelyg perdėtos, nes Japoniją užklupę gamtos kataklizmai – žemės drebėjimai ir cunamiai – Europoms šalims negresia.
„Kai nurims aistros, kai specialistai išnagrinės padėtį Japonijos elektrinėse, neabejoju, kad pagrindine priežastimi bus įvardytas žemės drebėjimas, o ne branduolinės energetikos trūkumai, – IQ sakė J. Gylys. – Įvertinus, kad reaktoriai pastatyti prieš tris dešimtmečius, reikia stebėtis, kaip apskritai jie atlaikė tokios galingos stichijos smūgius, nes branduolinė reakcija neįvyko“.
Vis dėlto profesorius pripažino, kad įvykiai Japonijoje branduolinės energetikos reputacijai jau sudavė nemažą smūgį. Visuomenės pasitikėjimas branduoline energetika smuks, o tuo gali pasinaudoti ir įvairių šalių politikai, nusprendę pristabdyti AE projektus.
„Sveikas protas yra viena, o politinė valia, už kurios slepiasi įvairūs interesai, – visai kas kita, – užsiminė pašnekovas. – Tenka tik apgailestauti, kad branduolinė energetika tebėra kaip baubas, kai net menkiausias incidentas sukelia daugybę nepagrįstų baimių ir asociacijų“.
Jis prognozavo, kad dauguma branduolinių valstybių imsis papildomų apsaugos priemonių, ypač tos, kurios yra pasistačiusios AE ant vandenyno ar jūros krantų. Gali būti, kad politikai nuspręs patvirtinti naujus branduolinės energetikos saugos reikalavimus – dėl to galėtų pabrangti ir naujų AE statyba.
Baltarusijai – nota
Energetikos ministras A. Sekmokas sakė, kad dabar mūsų šalis laukia Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimų dėl situacijos Japonijoje. Juos gavus bus priimami sprendimai, susiję su naujos AE statyba.
Kitos branduolinės Vakarų Europos valstybės jau sustabdė arba atšaukė kai kuriuos sprendimus. Vokietija nusprendė trims mėnesiams įšaldyti planus pratęsti senų šalies branduolinių jėgainių darbą, Šveicarija taip pat pareiškė laikinai atsisakanti trijų jėgainių statybos. Vokietija taip pat paskelbė stabdysianti visas septynias atomines elektrines, pastatytas iki 1980 metų, ir neaišku, ar jos bus vėl kada nors paleistos.
Tačiau savo atominių ambicijų neketina atsisakyti Baltarusija. Kai ši kaimynė pareiškė, kad Lietuva esą neturi priekaištų jos ketinamai statyti AE, mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija pirmadienį Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje įteikė notą.
Joje Lietuva teigia, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas nėra baigtas. Mūsų šalis pakartojo prieštaraujanti planams statyti jėgainę aikštelėje, esančioje 50 km nuo Vilniaus.
