Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir po to buvusių trėmimų, kas iki šiol vertinama kaip didžiausias Lietuvos praradimas XX a., Lietuvos gyventojų skaičius augo. Tačiau Nepriklausomybės atkūrimas sutapo su Lietuvos gyventojų mažėjimu.
Pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios, 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje buvo 3 mln. 484 tūkst. nuolatinių gyventojų. Po 1989 metų surašymo jų skaičius sumažėjo 190,8 tūkst. (5 proc.), natūralus prieaugis sudarė 33,7 tūkst. gyventojų (gimė 546,1 tūkst., mirė 512,4 tūkst.), o neigiamas migracijos saldo – 224,5 tūkst. gyventojų.
Nuo pat 1992 metų prasidėjo modernios Lietuvos istorijoje dar neregėtas reiškinys – iki tol nuolat augęs gyventojų skaičius ėmė mažėti. Visų pirma – dėl emigracijos. Pirmoji migracijos banga buvo susijusi su sovietų armijos ir jų artimųjų pasitraukimu iš Lietuvos. Netrukus ėmė stiprėti ir emigracijos į Vakarus kryptis. Prisidėjo ir ekonomikos sunkmečio, pereinant prie rinkos ekonomikos, nuotaikos, kai visuomenė ėmė nerimauti dėl ateities ir neskubėjo planuoti vaikų. Net pasiektos narystės ES ir NATO nesukūrė stabilios ir patikimos valstybės, kurioje būtų gera gyventi, įvaizdžio.
2011 metais gyventojų ir būstų surašymo preliminarūs duomenys parodė, kad gyventojų mažėjimo pagreitis tik didėja. Palyginti su 2001 metais, gyventojų sumažėjo 430 tūkst. – t. y. bemaž dvigubai daugiau nei per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį. Tokiu tempu netrukus galime grįžti į pokario laikotarpį. Tektų pripažinti, kad taikos metu tautos praradimas prilygsta didžiųjų XX a. tragedijų netektims. Juo labiau politikams būtų sunku paaiškinti, kodėl per tarpukario nepriklausomybės laikotarpį gyventojų skaičius (per du dešimtmečius) išaugo daugiau nei 700 tūkst., o per pastaruosius du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius – beveik tiek pat sumažėjo.
Išankstiniais surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Surašymas parodė, kad iki šiol fiksuota statistika buvo apgaulinga – pagal Gyventojų registro duomenis ir Statistikos departamento metodiką įvertinamas Lietuvos gyventojų skaičius kovo 1 d. turėjo siekti 3 mln. 234,9 tūkstančių. Tiesa, galutinis gyventojų skaičius dar gali skirtis nuo išankstinių surašymo duomenų. Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas paskelbs iki 2013 m. birželio. Teigiama, kad tik paaiškėjus visų ES šalių surašymo rezultatams bus galima tiksliau kalbėti ir apie emigracijos iš Lietuvos mastus bei kryptis.
