Latvijai atvirai ir garsiai reiškiant norą prisijungti prie turtingųjų klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tokį pat pageidavimą išsakė ir Lietuva.
„Mes ieškome galimybių tapti EBPO nariais“, – pareiškė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis. Prisijungimas prie EBPO yra vienas Latvijos užsienio politikos prioritetų. Šalies politikai susitikimuose su kolegomis iš kitų valstybių nuolat ragina juos paremti Latvijos kandidatūrą per kitąmet planuojamą organizacijos plėtrą.
Latvijos politikų teigimu, narystė EBPO Latvijai padėtų kurti teigiamą įvaizdį. Pirmiausia, tai reikštų prisijungimą prie labiausiai išvysčiusių pasaulio valstybių klubo, suteiktų šaliai tam tikrą kokybės ženklą.
Taip pat tikėtina, kad prisijungus prie EBPO padidėtų Latvijos skolinimosi reitingas. „Prisijungę prie tokių organizacijų kaip EBPO, galime tikėtis finansavimo daug mažesnėmis palūkanomis. Todėl šis sprendimas svarbus tiek dėl prestižo, tiek dėl skolinimosi reitingo, tiek praktiniais sumetimais. Paprastai EBPO šalių skolinimosi reitingai didesni“, – Latvijos premjerą Valdį Dombrovskį prieš kurį laiką citavo „Telegraf“.
Latvijos politikai taip pat yra užsiminę, kad narystė EBPO padėtų šaliai palaikyti glaudesnį dialogą su tokiomis valstybėmis kaip JAV, Kanada ar Japonija.
Pastaruoju metu paremti Latvijos kandidatūrą per kitą EBPO plėtrą prašyta Japonijos, Meksikos, Australijos, JAV, Slovakijos, Prancūzijos, Vokietijos. Dalis šių šalių sveikina Latvijos ekonomikos pasiekimus ir žada į juos atsižvelgti svarstant organizacijos plėtros galimybes. Tačiau JAV didelio entuziazmo, regis, nedemonstruoja.
JAV ambasadorius Latvijoje Markas Pekala prieš kurį laiką priminė, kad EBPO sprendimai yra grindžiami bendru sutarimu. Visos valstybės narės anonimiškai turės pasisakyti dėl organizacijos plėtros. M. Pekala prognozavo, kad vyriausybės apsispręs greitai, tačiau pabrėžė, kad balsavimo rezultatų iš anksto nuspėti negalima.
Vasarą Latvijoje viešėjusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton taip pat tiesiai nežadėjo paremti Latvijos kandidatūros.
Seka Latvijos pėdomis?
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis šią savaitę EBPO generaliniam sekretoriui Angeliui Gurriai oficialiai įteikė premjero Andriaus Kubiliaus laišką, kuriuo patvirtinamas Lietuvos noras tapti EBPO nare. Laiške taip pat prašoma oficialios A. Gurriai paramos Lietuvos siekiui, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
A. Ažubalio teigimu, narystė EBPO išlieka vienas pagrindinių ekonominių ir politinių Lietuvos prioritetų. Lietuva esą viena labiausiai narystei pasirengusių šalių ir galėtų produktyviai dalyvauti organizacijos veikloje.
Ministras aiškino, kad Lietuva su kitomis EBPO narėmis galėtų aktyviai diskutuoti dėl naujausių technologijų diegimo viešajame sektoriuje, inovatyvių sprendimų taikymo kuriant naujus regioninius transporto koridorius. Taip pat – dėl kovos su pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės iššūkiais.
1961 m. JAV iniciatyva įkurta EBPO yra tarptautinė ekonomiškai išsivysčiusių demokratiškų rinkos ekonomikos valstybių organizacija. Paryžiuje įsikūrusi EBPO šiuo metu vienija 34 valstybes. 2010 m. gruodį į „turtingųjų klubą“ buvo priimta Estija. Šios šalies premjeras Andrus Ansipas tuo metu sakė, kad Estijos narystė EBPO turi didelės reikšmės užsienio investuotojams, leidžia jiems pasitikėti ekonomine šalies padėtimi.
Lietuva su EBPO bendradarbiauti pradėjo 1996 m., kai kartu su kaimynėmis Baltijos šalimis įteikė organizacijai deklaraciją, patvirtinančią norą prisijungti prie EBPO. Nuo 1998 m. Lietuva aktyviai dalyvavo EBPO Baltijos regiono programoje, kuri baigėsi 2005 m.
