Vokietijos atsaku Pasaulio ekonomikos forumui Davose vadinamas Globalus ekonomikos simpoziumas (angl. – Global Economic Symposium, GES) 2014 m. gali vykti Lietuvoje. Šis renginys į mūsų šalį pritrauktų kelis šimtus daugiau ar mažiau žinomų mokslo, verslo ir politikos veikėjų iš viso pasaulio.
GES yra į sprendimų paiešką orientuota, moksliniais tyrimais pagrįsta kasmetė konferencija, skirta aktualioms pasaulio ekonominėms problemoms spręsti. Vienas pagrindinių šio renginio organizatorių – Kylio tarptautinės ekonomikos institutas. Pačiame Kylyje GES vyksta kas antrus metus. Kitais kartais ši konferencija rengiama vis naujoje pasaulio šalyje. Pagrindinė Lietuvos konkurentė, taip pat pretenduojanti 2014-aisiais surengti GES, yra Malaizija.
„Iš pradžių buvo keturios valstybės konkurentės: Kinija, Taivanas, Malaizija ir Lietuva. Dabar liko Malaizija. Šios šalies pliusas yra tas, kad valstybė pažadėjo padėti finansiškai. Viena vertus, tai yra gerai, antra vertus, faktas, kad besivystanti šalis už mokesčių mokėtojų pinigus remia tokį renginį, nelabai atspindi GES dvasią“, – sakė Milda Aleknonytė, iniciatyvinės grupės, siekiančios, kad GES vyktų Lietuvoje, narė.
GES organizatoriams, anot jos, kur kas labiau priimtina, kai renginiui skirtos lėšos ateina iš privataus sektoriaus. Lietuvos verslininkai esą rodo nemenką susidomėjimą GES, tačiau konkrečių susitarimų su jais dar nėra.
Iniciatorių skaičiavimais, norint Lietuvoje surengti GES, iš viso reikėtų maždaug 0,5 mln. eurų. 30–40 proc. šių lėšų įprastai skiria šalis organizatorė, o likusią sumą – Kylio tarptautinės ekonomikos institutas.
M. Aleknonytės teigimu, Lietuva, suorganizavusi tokią konferenciją, turėtų įvairiapusės naudos: taip paskatintų šalies mokslą ir mokslininkus, suteiktų ryšių platformą šalies verslininkams ir politikams. Taip pat visame pasaulyje būtų garsinamas šalies vardas. Mat Globalų ekonomikos forumą įprastai nušviečia žinomi laikraščiai ir žurnalai įvairiose šalyse.
Siūlo realius sprendimus
Temos, kuriomis diskutuojama GES, yra skirstomos į keturias dideles grupes: pasaulio ekonomika, pasaulio visuomenė, pasaulio politika ir pasaulio aplinka. 20–40 proc. potemių įprastai pasiūlo konferencijos dalyvius sukvietusi šalis.
„Kiekvienoje sesijoje diskutuojama apie kokią nors problemą. Keturi ar penki pranešėjai pristato savo siūlymus, kaip reikėtų tą problemą spręsti. Tada visi sesijos dalyviai tuos sprendimus kritikuoja ir išrenka geriausią. Po konferencijos, per maždaug pusę metų, institutas apdoroja visą informaciją, išleidžia leidinį „Global Economic Solutions“ (liet. – Globalūs ekonomikos sprendimai). Iš konferencijoje pateiktų pasiūlymų dažniausiai atsiranda įvairių projektų“, – dėstė M. Aleknonytė.
Anot jos, vienas žinomiausių pavyzdžių yra GES pateiktas atsakymas į klausimą, ką daryti su visomis šiukšlėmis, kurias į Afriką veža JAV ir Japonija. Konferencijoje buvo pasiūlyta į tas šiukšles žiūrėti ne kaip į šiukšles, o kaip į žaliavas. Pasinaudojus šia idėja, Gvatemaloje iš tų šiukšlių imta statyti namus ir mokyklas. Panaudojus 400 tonų šiukšlių, tarp kurių buvo 25 tūkst. plastikinių butelių, 7,9 tūkst. senų padangų ir 3,3 tūkst. stiklinių butelių, savanoriai pastatė sienas iš 17 pastatų susidedančiam mokyklos kompleksui.
