Kasdien mieste ir rajone užregistruojama po kelias
dešimtis, o šalyje – po kelis šimtus gaisrų. Ugnyje žūva gyvūnija, kyla grėsmė
pastatams, žmonėms. Nepaisant žolės padegėjams numatytų sankcijų, šiemet
degantys laukai ir pievos primena košmaro filmą. Todėl vis garsiau siūloma
didesnę atsakomybę numatyti žemių savininkams.
Vakar vykusiame rajono mero Povilo Žagunio susitikime su rajono Priešgaisrinės tarnybos, Panevėžio miškų urėdijos ir Regiono aplinkos apsaugos departamento vadovais meras žolės deginimo mastus prilygino katastrofai ir košmarų filmui. Anot jo, Panevėžio rajone deginamos žolės plotai dar nėra tokie dideli.
Tačiau netoli Vilniaus padėtis darosi katastrofiška. Daug kur matomos iki dviejų metrų aukščio liepsnos, dūmų juostos trukdo eismui. Meras pasiūlė visoms suinteresuotoms institucijoms kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sugriežtintos sankcijos ne tik padegėjams, bet ir žemės savininkams.
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas sakė, kad yra vienas įstatymas numatantis atsakomybę žemės savininkams. Tačiau jiems skyrus baudą dažniausiai teismai sprendimus panaikina, nes nebūna tiesioginių įrodymų, kad būtent jis padegė žolę.
„Būna, eina bobutė, vienoje rankoje degtukai, o kitoje – eglės šaka, – sakė V.Jakštas. – Numetusi degtukus ji tvirtina gaisro nesukėlusi, o tik ėjusi jo gesinti. Įrodyti neįmanoma“. Departamento vadovas sakė, kad dėl sauso pavasario užregistruojama labai daug žolės deginimo atvejų. Todėl aplinkos apsaugos inspektoriai budėjo net per Velykas.
Panevėžio urėdas Daugirdas Lukoševičius sakė, kad pastaruoju metu užregistruota net 18 miškų gaisrų, be to, miškininkai užgesino apie 180 hektarų pievų. Dėl kylančio pavojaus miškininkai priversti budėti automobiliuose. V.Jakštas ir D.Lukoševičius siūlė savo nuosavybe nesirūpinantiems žemės savininkams mažinti Europos Sąjungos skiriamas išmokas. Esant išdegusiems plotams už tą žemę subsidijų patariama išvis nemokėti.
V.Jakštas sakė, kad nustačius padegėją jam gali būti pateiktas ieškinys už gamtai padarytą žalą, tačiau nustatyti kaltininką ir pateikti ieškinį yra beveik neįmanoma. Mat nepagautas už rankos yra ne vagis, o ugniai įsiplieksti reikia laiko. Net gaisravietėje rastas asmuo gali paaiškinti ten atsidūręs atsitiktinai arba netgi atlikęs pilietinę pareigą ir gesinęs ugnį.
Todėl buvo siūlyta griežtesnę atsakomybę taikyti žemės savininkams. Susitikime konstatuota, kad tinkamai prižiūrimose, laiku šienaujamose teritorijose gaisrams kilti galimybių nėra. Kartu savininkai būtų įpareigoti rūpintis savo turtu. P.Žagunio siūlymu buvo nuspręsta kreiptis į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, kad būtų numatyta griežtesnė atsakomybė žemės savininkams, taip pat būtų peržiūrėta Europos Sąjungos paramos skyrimo tvarka.
Gintautas SUBAČIUS
