Šiandien panevėžiečiai galėjo stabtelėti miesto centre ir tylos minute pagerbti tuos, kurie mirdami suteikė galimybę gyventi kitiems. Spalio mėnesį minima Pasaulio ir Europos organų donorystės diena, todėl devyniuose Lietuvos miestuose liepsnojo žvakutės donorams atminti.
Panevėžio centre uždegta 400 žvakučių, taip pagerbti žmonės, suteikę viltį gyventi kitiems. A.Mikaliūno nuotr.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ jau trečią kartą didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizavo akciją pagerbti žmonėms, suteikusiems viltį gyventi kitiems. Aukštaitijos sostinėje šia akcija rūpinosi Panevėžio krašto donorų asociacijos vadovė Vijolė Miškinienė bei Profesinio rengimo centro moksleiviai. Jie Laisvės aikštėje simboliškai uždegė 400 žvakučių, išdėliojo jas kaip širdį.
Tiesa, Vilniuje žvakučių skaičius buvo gerokai didesnis – 1410. Būtent tiek žmonių per daugiau nei 45 metus savo organus paaukojo sunkiai sergantiesiems. Įdomu tai, kad iš jų 304 žmonės buvo gyvi donorai, kurie šeimos nariams paaukojo dalį kepenų ar vieną inkstą.
Viltis gyventi
Lietuvoje pirmą kartą organų persodinimo operacija buvo atlikta 1970 metų vasarį, vienam pacientui buvo persodintas inkstas. Nuo tada tokios operacijos mūsų šalyje jau atliktos daugiau nei 1000 kartų. Buvo persodinta apie 850 inkstų, apie 70 širdžių, apie 90 kepenų, 11 inkstų ir kasos kompleksų, 3 plaučiai bei 2 plaučių ir širdies kompleksai.
Kai kurie žmonės su persodintais organais gyvena jau daugiau nei 40 metų. Tai jiems suteikė galimybę auginti vaikus, dirbti, džiaugtis kasdieniais malonumais.
Šiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos sulaukti tikisi daugiau nei 300 žmonių. Dauguma iš jų – inkstų.
Tam, kad po mirties žmogus taptų donoru, jis pirmiausia apie tai turi informuoti savo artimuosius. Būtent jie pasako galutinį žodį ir gali gydytojams suteikti leidimą panaudoti mirusio asmens organus, nors mirusysis ir neturėjo donoro kortelės.
Tačiau gali atsitikti ir priešingai. Net turint donorystės kortelę, nelaimės atveju artimieji gali atsisakyti, kad giminaičio organai būtų aukojami.
Panevėžietė Jadvyga pritaria organų donorystei.
Donorystei pritaria
Akcijos Panevėžyje organizatorė Vijolė Miškinienė guodėsi, jog kai kurie žmonės vis dar tiki skleidžiamais mitais.
„Organų donorystei labiau pritaria jaunimas, tačiau nuolat sutinku ir tokių žmonių, kurie labai bijo, nepasitiki medikais ir turi daug abejonių, susijusių su šiuo sprendimu. Pavyzdžiui, kai kurie netgi įsitikinę, kad jeigu išsiims organų donorų kortelę, juos kažkas bandys nužudyti“, – „Sekundei“ teigė V. Miškinienė.
Tačiau Panevėžio centre sutikti praeiviai tikino, kad jokiais mitais netiki ir pritaria organų donorystei.
„Aš tikrai sutikčiau, jeigu po mirties vaikai norėtų paaukoti mano organus. Šiaip esu įsitikinusi, kad tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas, ir džiaugiuosi, kad atsiranda norinčiųjų padėti kitiems“, – sakė 74 metų Jadvyga.
23 metų panevėžiete Gailė taip pat pripažino, kad palaiko šią idėja, tačiau prieš apsisprendžiant jai būtų svarbu išgirsti tėvų nuomonę.
„Aš sutikčiau tapti organų donore, nes žinočiau, kad net po mirties galiu kam nors išgelbėti gyvybę. Tačiau apie tokį dalyką pirmiausia norėčiau pakalbėti su tėvais, nes jeigu jie būtų kategoriškai nusiteikę prieš, manau, kad paklusčiau jų valiai. Tačiau, kalbant apie organų donorystę apskritai, į tai žiūriu labai teigiamai, nes galima padėti daugybei žmonių“, – mintimis dalijosi mergina.
25 metų Tomas donoro kortelę turi jau keletą metų, tačiau prisimena, kad nuo to jį bandė atkalbėti net šeimos gydytoja.
„Man atrodo, kad išsiimti donoro kortelę yra pats geriausias darbas, kurį įmanoma padaryti beveik be jokių pastangų. Tu turėsi galimybę išgelbėti kam nors gyvybę, neįsivaizduoju, kokio dar stipresnio argumento galėtų reikėti, kad žmogus duotų sutikimą paaukoti savo organus. Dar man labai keista, kad tai nėra paplitęs ir populiarus dalykas. Kai tik susidomėjęs donorystės galimybe apie tai norėjau pasikalbėti su šeimos gydytoja, pasirodė, kad ji pirmą kartą apie tai išgirdo. Netgi šiek tiek bandė atkalbėti, kad galbūt mano šeima nenorėtų, jog organai būtų panaudoti“, – kalbėjo vaikinas.
Inga DAUKINTYTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
