Tapti studentu sudėtingiau nei tarybos nariu. Kandidatų į valdžią žinios netestuojamos, iš jų nereikalaujama būti išsilavinusiems, o baigusieji profesines technikos mokyklas jaučiasi lygūs su mosuojančiaisiais aukštųjų mokyklų diplomais. Partijų sąrašų pirmuosiuose dešimtukuose įrašytas kandidatas, neragavęs aukštojo mokslo, – ne retenybė. Tačiau visi jie skeptikams rinkėjams prisiekinėja esantys universalūs: statybininkai pasirengę spręsti kultūros įstaigų problemas, tekintojai ketina imtis tvarkyti ekonominius reikalus.
Sutrukdė „atšilimas“
Aukštojo mokslo diplomas kandidatams netgi
neatrakina durų į pirmąjį dešimtuką rinkimų sąraše. Sėdėjusiuosius auditorijose
prie knygų lengvai pralenkia kadaise iškeitusieji studijas į verslą. Liberalų ir
centro sąjungos Panevėžio skyriaus sąraše ketvirto į miesto Tarybą
kandidatuojančio Panevėžio statybos tresto valdybos pirmininko Remigijaus
Juodviršio anketoje pateikti duomenys apie išsilavinimą – kuklūs. Verslininkas,
pasiryžęs tvarkyti miesto reikalus, teįgijęs tekintojo specialybę profesinėje
technikos mokykloje. Tačiau kandidatas įsitikinęs, kad ir iš tokios švietimo
įstaigos gautas išsilavinimas suteikia jam kompetencijos patekus į miesto Tarybą
darbuotis Ūkio ir aplinkosaugos arba Finansų ir biudžeto komitetuose. „O kaip
jūs galvojate, jei pavyksta su kompanijomis susitarti, ar nesugebėsiu Taryboje
dirbti? Negi blogas dalykas, jei nuo darbininko galima pakilti iki normalios
kompanijos vadovo?“ – savų privalumų įžvelgė R.Juodviršis.
Kandidatas tikino dėl savo išsilavinimo
nejaučiąs jokio nepatogumo nei prieš rinkėjus, nei prieš aukštuosius mokslus
krimtusius kandidatus. „Turi būti išskirtinių žmonių“, – įsitikinęs politinėms
varžyboms pasiruošęs verslininkas. Jo nuomone, aukštasis išsilavinimas nėra
privalumas kovoje dėl rinkėjų balsų. „Būna tokių, kad pasigiria, jog
išsilavinęs, o dirba prasčiau nei duobkasys. Yra ir turinčiųjų diplomus, o
griovius kasa“, – gyvenimiška patirtimi dalijosi R.Juodviršis.
Jam pačiam aukštojo mokslo diplomą įsigyti
sutrukdė ne vienam lietuviui protą sujaukęs „atšilimas“ – Lietuvai atsikračius
sovietinio jungo, R.Juodviršis nėrė į verslą nebegalvodamas apie mokslus.
„Verslas, darbas, atšilimas“, – verslininkas išvardijo tris priežastis, kodėl
jis taip ir liko tik profesinės mokyklos auklėtiniu.
Mokytis nematė reikalo
Poreikio mokytis tikina nejutęs ir
Naujosios sąjungos sąraše į rajono Tarybą pirmas kandidatuojantis Kazimieras
Šiurskas, prisistatantis kaip plataus profilio verslininkas. „Dvidešimt
penkerius metus dirbu tik savo verslą turėdamas. Nebuvo jokio reikalo siekti
diplomo“, – aiškino tik vidurinę mokyklą baigęs K.Šiurskas. Šiuo metu baldų bei
žvejybos reikmenų gamyba besiverčiantis kandidatas, patekęs į rajono Tarybą,
teigia norintis darbuotis su kultūra ir sportu susijusiose srityse. „O biudžetui
skirstyti yra specialistų“, – finansinius rūpesčius spręsti kandidatas paliko
kitiems.
Pasirengęs kovai dėl vietos valdžioje
K.Šiurskas nemano, kad aukštojo mokslo diplomo neturėjimas jam galėtų pakišti
koją. Jo teigimu, žmonėms net neįdomu, kur mokėsi ir ką baigę kandidatai. O save
K.Šiurskas laiko kone universalu. „Galiu ir apie žemę, ir apie gyvulius, ir apie
verslą kalbėti“, – tikino kandidatas.
Ukmergės žemės ūkio mokykloje įgyta
techniko-elektriko specialybė Liberalų sąjūdžio Panevėžio skyriaus kandidatui
Petrui Piragiui nebuvo kliūtis kandidatų sąraše užimti penktą vietą. Vyriškis
taip pat neslėpė savo universalumo: kadangi esąs verslininkas, užsiimantis
autoservisų įranga, tapęs Tarybos nariu, pasiruošęs kuruoti ir miesto ūkį, ir
ekonomiką, ir švietimą. Vis dėlto P.Piragis pripažino turįs ir kol kas
neįkandamą sritį – mediciną.
Statybininkas rūpinsis
kultūra
P.Piragiui atakuoti mokslo aukštumas sutrukdė vėlgi tie patys politinės
laisvės vėjai. „Dar 1986-aisiais, kai ėmė steigtis kooperatyvai, man pasiūlė
Kupiškyje stakles suderinti. Taip ir pasidariau verslininku – mečiau studijas
Žemės ūkio akademijoje. Tačiau savotiškai nelabai apgailestauju, kad akademijos
nebaigiau“, – neslėpė P.Piragis. Pasak jo, Tarybos nariui aukštąjį išsilavinimą
liudijantis dokumentas netgi ir nebūtinas. „Diplomo reikia dirbant pagal
specialybę, o Tarybos narys tiesiog tvarko miesto reikalus“, – sunkumų
neįžvelgia kandidatas.
Plačiau skaitykite vasario 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Profesinėje mokykloje
tekintojo specialybę įgijęs R.Juodviršis įsitikinęs, kad aukštojo išsilavinimo
neturėjimas – ne priežastis nesiekti vietos miesto valdžioje.
