Keliai, kol kas vedantys į niekur.
Lenkija jau ne vienerius metus demonstruoja, kad joje ne tik yra keliai, bet jie – arba jau yra visai neblogos kokybės, arba netrukus tokie bus. Tačiau šalies žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad vyriausybės užmojai iki Europos čempionato nutiesti tūkstančius kilometrų naujų arba suremontuoti senus kelius gerokai prasilenkė su realiomis galimybėmis. Žurnalistai taip pat atkreipia dėmesį, kad kol kas Lenkijos valdžios ketinimai surinkti daugiau pinigų keliams yra lengvai apeinami, tiksliau – apvažiuojami. Nuošalyje neliko ir Norvegijos tragedija. Taip pat nagrinėjamos energetikos problemos – naftotiekio Odesa-Brody tiesimas ir skalūninių dujų paieškos po Baltijos jūros dugnu.
Iki čempionato nuties ne visus kelius
Dienraštis „Rzeczpolita“ rašo, kad Donaldo Tusko vyriausybė nesugebės realizuoti savo planų nutiesti tūkstančius kilometrų greitkelių ir autostradų iki Europos futbolo čempionato Lenkijoje 2012 metais.
Lenkijos kelių direkcija sudarė įslaptintą ataskaitą, kurioje pažymi, kad ne tik nebus nutiesti visi suplanuoti keliai, bet ir daug iš tų, kurie jau yra statomi, nebus baigti iki Europos čempionato.
„Iki 2012 metų mūsų šalis turės modernių kelių tinklą, bėgiais riedės modernūs greiti traukiniai, o keliauti oru bus lengviau dėl naujų, patogių ir modernizuotų regioninių oro uostų“, – 2007 metais žadėjo infrastruktūros ministras. Vyriausybė žadėjo pastatyti 930 km autostradų ir 20 330 km greitkelių.
„Planas buvo gražus, bet nerealus. Dėl daug prežaščių –administracinių, techninių ar dėl žaliavų trukumo. Vis dėl to svarbiausia, kad nebuvo numatytas pakankamas finansavimas“, – mano Wojciechas Milusis, Lenkijos kelių ūkio rūmų pirmininkas.
„Rzeczpospolita“ pažymi, kad dar prieš keletą metų specialistai perspėjo, jog vyriausybės planai yra per daug ambicingi ir nerealūs. Dienraštis primena, kad 2008 metais savaitraštis „Polityka“ atspausdino kelių, kurie nebus baigti iki čempionato, žemėlapį. Tas žemėlapis labai panašus į žemėlapį iš kelių direkcijos ataskaitos.
Dienraščio žurnalistai primena, kad kelių, kurių nebus, žemėlapį buvo gana lengva nupiešti: „Viską buvo galima paskaičiuoti. Reikėjo tik žinoti, kiek laiko užima pasirengti paslaugų konkursui, kiek – pasiruošti darbams ir kiek laiko užims patys statybų darbai. Šiandien matome, kad mūsų skaičiavimai buvo teisingi“, – rašo žurnalistai.
Vilkikai „apvažiuoja“ mokestį už kelius
Norėdama surinkti pinigų keliams Lenkijos vyriausybė įvedė nauja mokesti – visi vežėjai dabar turi mokėti už autostradas bei kitus valstybinės reikšmės kelius.
Nuo liepos 1 dienos vietoje vinječių sistemos automobiliams, sveriantiems daugiau nei 3,5 tonos, įvestas mokestis už nuvažiuotus kilometrus. Keliuose įrengti vartai fiksuoja, kiek kilometrų nuvažiavo mašina. Kaip pastebi žiniasklaida, vidutiniškai vežėjams už vieną kilometrą tenka sumokėti apie du su puse karto daugiau nei iki šiol.
Dėl naujo mokesčio sunkvežimiai „pabėgo“ iš autostradų ir greitkelių. Jie persikėlė į vietinės reikšmės kelius. Dėl to protestuoja savivaldybės, nes sunkvežimiai važiuoja per nedidelius miestus ir kaimus. Savivaldybės prašo, kad vyriausybė arba sumažintų mokestį, arba jį visai panaikintu. Kai kurie valdininkai jau stato ženklus, draudžiančius į miestelį įvažiuoti sunkvežimiams.
Arturas Judkowiakas, 18 mašinų savininkas, dienraščiui „Rzeczpospolita“ patvirtino, kad visi jo sunkvežimiai „pabėgo“ iš autostradų ir dabar važiuoja nemokamais vietinės reikšmės keliais. Pagal verslininko, taip elgiasi ir kiti vežėjai.
Vilkiko vairuotojas iš Varšuvos Wieslawas Paczkowskis perspėja, kad situacija greitai gali tapti dar sudėtingesnė: „Manau, kad vairuotojai iš Rytų – Lietuvos, Baltarusijos ar Rusijos susigaudys, kad galima Lenkiją pravažiuoti nemokamai, tuomet iš autostradų „dings“ dar daugiau sunkvežimių“.
Lenkų apžvalgininkai gausiai komentuoja tragiškus įvykius Osle ir Utojos saloje. Marekas Magierowskis iš dienraščio „Rzeczpospolita“ klausia: „Kas yra Andersas Behringas Breivikas? Ar jis – teroristas, kuris veikia šaltakraujiškai, ar beprotis? Nacistas ar antinacistas? Krikščionis ar masonas, o gal kažkokios savo religijos išpažintojas?
Tiesą sužinosime vėliau. Kol kas visi yra mano, kad viena iš tragedijos Utojos saloje priežasčių buvo krikščionybė. Ar norvegų policija turėjo teisę pavadinti A. Breiviką „krikščionių fundamentalistu“? Gal ir turėjo. Vis dėlto tie, kurie lygina krikščionių fundamentalizmą su islamo fundamentalizmu ir tvirtina, kad abu kelia pavojų Europai, „semantiškai“ klysta.
Išskyrus labai siaurą ekstremistų grupę, niekas Europoje iš dešiniųjų stovyklos nė nebandė pateisinti A. Breiviko veiksmų. Vis dėlto jeigu Utojos saloje siautėtų musulmonas teroristas, išgirstume apie sunkų palestiniečių likimą, Gazos ruožą, Izraelio kolonijas, JAV imperialistinę politiką ir t.t. Laimė, kad kitaip nei al-Zawahirio (dabartinis „al Qaeda“ lyderis – IQ.lt) šalininkai, A. Breivikas neras savo beprotiškų idėjų sekėjų“.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Grzegorzas Sroczysnkis pastebi, kad Norvegijos visuomenė reagavo kitaip, nei amerikiečiai – į Pasaulio prekybos centro sugriovimą.
„Norvegai nenori teroristams atsakyti tokiomis pačiomis priemonėmis – apriboti žmonių teises, kad būtų greičiau atkeršyta. Jie nekeis baudžiamojo kodekso, kad teroristas vietoj 21 metų kalėtų iki gyvos galvos. Norvegai mano, kad tai butų pasidavimas jo logikai.
A. Breivikas artimiausius metus kalės patogioje kameroje be grotų, jojinės, žais tinklinį ir eis į sauną arba paplūdimį. Iš kalėjimo išeis prieš terminą, maždaug po 18 metų. Visiems, kuriuos tai nervina, norėčiau parašyti taip: turiu viltį, kad jis išeis pasikeitęs. Kad tai bus visiškai kitas žmogus“.
Danielius Passentas iš savaitraščio „Polityka“ rašo apie politikos daugiakultūrinės ateities problemas. Pasak jo, šiandien Europa ne tik daugiakultūrinė, bet ir daugiatautė. O tai vis dažniau erzina „baltąją krikščioniškąją daugumą“. Politikoje tai reiškia nacionalizmo, ksenofobijos, rasizmo ir partijų, kurios tos palaiko tas ideologijas, gausėjimą. „Dažniausia tai galima pastebėti ten, kur tokia daugiakultūrinė politika buvo stipriausia, tai yra Vokietijoje ar Skandinavijoje“, – teigia D. Passentas.
Naftą iš Azerbaidžano pirks, jei ji bus pigesnė
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis lankėsi keliose Kaukazo valstybėse. Kaip informuoja naujienų agentūra PAP, viešnagės Azerbaidžane metu Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Lenkija ir toliau rems Odesos-Brody naftotiekio sujungimą su Lenkijos vamzdynais. Tai leistų tiekti naftą iki pat Gdansko uosto.
Tačiau B. Komorowskis pasigedo aiškaus verslo plano, kuris „leistų priimti sprendimą išleisti tiek daug pinigų“. Agentūra PAP rašo, kad bendrovė „Sarmatia“, kurios dalininkės yra Lenkija, Ukraina, Azerbaidžanas, Gruzija ir Lietuva, suinteresuota pabaigti šį projektą, tačiau kol kas turi tik dalį reikiamų statybai dokumentų.
PAP pastebi, kad kol kas neaišku, kas galėtų tiekti naftą, kiek ji kainuotų ir kas pirktų žaliavą Europoje. Azerbaidžanas deklaruoja, kad tiekėju gali būti valstybinė naftos bendrovė „Socar“. „Orlen“ ir „Lotos“, kurios Lenkijoje galėtų perdirbti šią naftą, vadovai deklaruoja, kad ją pirks tik tada, jei ji bus pigesnė nei rusiška.
„Gazprom“ susidomėjo skalūninių dujų gavyba
Lenkų žiniasklaida skelbia, kad po Baltijos jūros dugnu gali būti milžiniški skalūninių dujų kiekiai. Leidimus išgauti šias dujas Lenkijos ekonominiame šelfe turi lenkų bendrovės „Lotos“ ir „Baltic Energy Resources“ (BER). Leidimus nori ir pirkti italų koncernas „Eni“.
Italai skuba pradėti savo verslą jūroje, nes bijo, kad „Gazprom“ pasiūlys geresnes sąlygas ir pats pradės išgauti dujas jūroje. „Dziennik Gazeta Prawna“ informuoja, kad Rusijos koncernas jau susidomėjo skalūninėmis dujomis po jūros dugnu.
Italai tikisi leidimus išgauti dujas nusipirkti iš BER koncerno. „Eni“ jau ieško skalūninių dujų Lenkijoje, tik kol kas sausumoje. Laikraštis cituoja vieną iš Italijos bendrovės patarėjų, kuris sako, kad „Eni“ turi ambicijų būti dujų ir naftos gavybos lydere Baltijos jūroje.
Pasak žinomo lenkų geologo Jano Krasono, skalūninių dujų ištekliai po jūros dugnu gali būti milžiniški. Jie gali siekti iki 1 mlrd. BOE (naftos barelio ekvivalentų).
