Nepaisydama prieštaringų nuomonių Europoje, Lenkija įrenginėja bandomuosius skalūninių dujų gręžinius.
Ar prisiminsime šią datą? – klausiama Lenkijoje. Rugsėjo 8 dieną prie Lebieno miestelio pirmą kartą išgautos skalūninės dujos. Kitos žiniasklaidos nagrinėjamos temos – CŽV kalėjimai ir pasirengimas po mėnesio vyksiantiems parlamento rinkimams.
Skalūninės dujos bus išgaunamos anksčiau nei planuota
Lenkams turėtų pavykti išgauti skalūnines dujas anksčiau nei planuota. Pasak žiniasklaidos, pasiruošti pramoninei dujų gavybai vietoj 10 metų užteks penkerių.
Nors visoje Lenkijoje, nuo jūros pakrantės šiaurėje iki kalnų pietuose dujų ieško per 20 kompanijų (tarp jų tokie milžinai, kaip „Chevron“, „ExxonMobil“, „Marathon“, „Eni“ ir „Total“) , pirmąsias dujas pavyko išgauti britų įmonei „3Legs Resources“, kuri bendradarbiauja su „Conoco Phillips“.
JAV Energetikos informacijos administracijos skaičiavimu, Lenkijoje po žeme gali būti net 5,3 trilijono kubinių metrų skalūninių dujų. Lenkijos vicepremjeras Waldemaras Pawlakas žurnalistams teigė, kad skalūninės dujos smarkiai padidins Lenkijos energetinį potencialą ir sustiprins Europos energetinį saugumą.
ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris viešnagės Lenkijoje metų žinių agentūrai PAP patvirtino, kad ES nori kitais metais pristatyti Europos skalūninių dujų gavybos standartus . PAP pastebi, kad komisaras nepasakė, ar tai bus direktyvos, ar tik rekomendacijos.
„Kad būtų galima išgauti skalūnines dujas, geriausia būtų suvienodinti standartus. Pristatysime tam tikrą teisinį reguliavimą. Norine, kad tai būti gavybos, aplinkos apsaugos standartai“, – sakė G. Oettingeris.
Praėjusią savaitą lenkų žiniasklaida komentavo ir Kosciuszkos instituto (JAV) analitiko profesoriaus Alano Riley‘aus analizę. Dienraštyje „Rzeczpospolita“ profesorius tvirtina, kad skalūninės dujos gali sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų bei sumažinti politinę ir ekonominę Maskvos įtaką Vidurio ir Rytų Europoje.
„Baltijos šalys, Slovakija ir Bulgarija iš Rusijos „Gazprom“ perka 100 proc. reikalingų dujų. Rumunija ir Čekija perka 70 proc, Vengrija, Slovėnija ir Lenkija – 60 proc. reikalingų dujų. Tokia situacija suteikia „Gazpromui“ didelę ekonominę jėgą ir politinę įtaką visame regione“. – tvirtina A. Riley‘us. Ekspertas mano, kad tokioje situacijoje išsigelbėjimu gali būti skalūninės dujos. Ir aiškina, kad dujų kainos Vakarų Europoje nukrito po to, kai JAV pradėjo žemyne prekiauti savo skalūninėmis dujomis.
Nerimsta aistros dėl CŽV kalėjimų
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad „Wikileaks“ paskelbė dokumentus, kurie rodo, kad Lenkijos ir JAV vyriausybės bandė nutildyti skandalą dėl nelegalių CŽV kalėjimų Stare Kiekutų gyvenvietėje: „Lenkijos užsienio reikalų ministerija bijo, kad kalėjimų klausimas persekios Lenkijos vyriausybę, nepaisant JAV ir Lenkijos pastangų nutildyti skandalą. Žiniasklaidos spaudžiamas užsienio reikalų ministras Stefanas Melleris pažadėjo, jog bus atliktas vidaus tyrimas dėl kalėjimų, kad šis klausimas būtų iki galo išsiaiškintas“.
Dienraštis pabrėža, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog CŽV kalėjimas Stare Kiekutuose egzistavo, vis dėlto tapo aišku, kad abi šalys bendradarbiavo, kad kuo greičiau nutildytų kilusias abejones.
„Gazeta Wyborcza“ analizuoja ir kitus duomenis, kuriuos paskelbė „Wikileaks“, ir daro išvadą, kad jie yra netiesioginiai tokio kalėjimo egzistavimo įrodymai. Su „Gazeta Wyborcza“ publikacija sutapo su ES žmogaus teisių komisaro Thomo Hammarbergo raginimais Lenkijai, Lietuvai ir Rumunijai kuo skubiau atskleisti visą tiesą apie slaptus CŽV kalėjimus.
„Kovos su terorizmu bumo metu tos šalys suteikė Amerikos partneriams ypatingus įgaliojimus bei saugumo garantijas. Ir tą nuslėpė. Šiandien, praėjus keleriems metams, tie, kurie leido tai padaryti ir yra atsakingi už tas „juodas duobes“, toliau lieka šešėlyje“, – T. Hammarbegą cituoja „Gazeta Wyborcza“ .
Politikai įtikinėja jais netikinčius rinkėjus
Iki parlamento rinkimų Lenkijoje liko mažiau nei mėnuo. Savaitraštis „Polityka“ aiškinasi, ką politikai žada savo rinkėjams. Savaitraštis pastebi, kad rinkėjai nelabai tiki politikų žodžiais, bet patys politikai nepraranda vilties, kad „tamsi liaudis“ jų pažadus vis tiek priims už gryną pinigą. Tad vyksta varžybos, kas daugiau pažadės.
Šiame „koncerte“ išsiskiria „Pilietinė platforma“, kuri tikisi dar kartą laimėti rinkimus. „Vyriausybė įsipareigojo kiek įmanoma daugiau mažinti biudžeto deficitą, o tai reiškia, kad negali žadėti pinigų dalybų. Ir dėl to „įkišo galvą į smėlį“. Labiausiai girdimi tie, kurie neturi jokio saiko“, – rašo savaitraštis.
Partijos giriasi savo didelės apimties programomis. Vis dėl to kiekybė nereiškia kokybės. Kairiųjų sąjunga (SLD) ir „Teisė ir teisingumas“, elgiasi taip, tarsi Lenkija amžiams liktų „žalia sala“ (taip buvo pavadinta Lenkija, kurios ūkis per krizė nenukrito). Net labai atidus skaitytojas iš partijų programų nesužinos, ką siūlo daryti pretendentai į valdžią antrosios krizės bangos akivaizdoje.
Politikai prieš rinkimus dosniausi medicinos darbuotojams, pensininkams ir ūkininkams. Vieningu choru primena apie jaunimo problemas. Visas programas jungia ir tai, kad politikai vengia atsakyti, iš ko bus atimtas, kad būtų ką duoti kitiems. Tad galima daryti išvadą, kad niekas net nesiruošia tesėti pažadus.
