Į protestus dėl Švietimo įstatymo mokslo metų pradžioje buvo įtraukti ir moksleiviai.
Neseniai nuskambėjo žinia, kad nepaisant naujojo Švietimo įstatymo Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau mokoma tik lenkiškai. Tačiau bent jau Vilniaus lenkų mokyklose tokie pareiškimai prasilenktų su tikrove.
Pagal šių metų kovo mėnesį priimtą Švietimo įstatymą, rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose plečiamas mokymas lietuvių kalba. Šalia privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba turi būti dėstoma Lietuvos istorija ir geografija, pasaulio pažinimas, pilietiškumo pagrindai.
Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos bei Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokytojai bei mokiniai tvirtino, kad jiems lietuvių kalba pamokose nebuvo naujiena ir iki įstatymo įsigaliojimo. Moksleiviai lietuviškai laiko brandos egzaminus, todėl yra suinteresuoti išmokti atsakinėti į egzamino klausimus lietuvių kalba. Tačiau dvikalbis mokymas vykdavęs nesistemingai, priklausomai nuo turimos mokomosios medžiagos bei mokytojo pasirinkimo.
S. Konarskio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Kratkovska teigė, kad šioje mokykloje naudojamos lietuviškos istorijos, geografijos ir fizikos pratybos. Mokytojai mokinius supažindina su lietuviškomis sąvokomis. Todėl didelių naujovių įstatymas nenumato. „Žvelgiant iš praktinės mokytojo pusės, aš didelio skirtumo po naujo įstatymo nematau“, – savo nuomonę apie dvikalbį mokymą išreiškė viena S. Konarskio mokyklos geografijos mokytoja. „Istoriją ir geografiją lietuviškai mokiausi ir seniau. Niekas nepasikeitė“, – tvirtino aštuntokė Greta.
Tačiau K. Kratkovska atkreipė dėmesį, kad įstatyme numatytą sistemingą dvikalbį mokymą sudėtinga įvesti dėl įstatymo neaiškumo: „Mes negalime vykdyti įstatymo, nes nėra poįstatyminių aktų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą. Trūksta metodinių nurodymų, seminarai mokytojams neparuošti. Šis įstatymas buvo paruoštas skubotai“.
Vienas A. Mickevičiaus gimnazijos devintokas tikino smarkių pokyčių dėl minėtos pataisos nepajutęs, nes, kaip ir prieš priimant naują įstatymą, dažniausiai pamokų metu vartoja abi kalbas.
Vienas A. Mickevičiaus gimnazijos devintokas tikino smarkių pokyčių dėl minėtos pataisos nepajutęs, nes, kaip ir prieš priimant naują įstatymą, dažniausiai pamokų metu vartoja abi kalbas. Pavyzdžiui, šios gimnazijos istorijos mokytoja leidžia mokiniams per pamokas atsakinėti tiek lietuviškai, tiek lenkiškai.
Lietuvių kalba A. Mickevičiaus gimnazijoje dėstomos ir tos disciplinos, kurios nenumatytos įstatyme. „Ekonomikos vadovėliai pas mus yra lietuviški, tad vis tiek tenka naudoti lietuviškus terminus“, – teigė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lilijana Zaričnaja. Lietuvių kalbos žinių gimnazijos mokytojams, pavaduotojos nuomone, užtenka, tačiau trūksta lietuviškų vadovėlių.
Nerimauja dėl egzaminų
Kalbinti lenkiškų mokyklų mokiniai ir jų mokytojai labiausiai nerimavo dėl kitos Švietimo įstatymo pataisos. Pagal ją, nuo 2013 metų tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai turės laikyti tokios pačios formos lietuvių brandos egzaminą, kaip ir lietuviakalbiai mokiniai. Tai reiškia, kad per dvejus metus dabartiniams vienuoliktokams reikia baigti tokį patį lietuvių kalbos kursą, koks lietuvių mokyklose išdėstomas per ketverius metus. Šiems vienuoliktokams dabar dėstoma daugiau lietuvių kalbos pamokų, kad jie galėtų prisivyti lietuvių mokyklų auklėtinius.
Nuo rugsėjo S. Konarskio mokyklos vienuoliktai lietuvių kalbos mokosi 7 kartus per savaitę. „Vaikai labai stengiasi ir nori gerai išlaikyti egzaminą, bet išmokti numatytą programą per dvejus metus neįmanoma, – nerimavo direktoriaus pavaduotoja K. Kratkovska. – Mes neturime nieko prieš vienodus lietuvių kalbos egzaminus, bet iš pradžių turėtų būti suvienodintos mokymosi programos“.
S. Konarskio mokykla taip pat neturi pakankamai egzempliorių literatūros kūrinių, kuriuos vienuoliktokai turi perskaityti ruošdamiesi lietuvių kalbos egzaminui.
S. Konarskio mokykla taip pat neturi pakankamai egzempliorių literatūros kūrinių, kuriuos vienuoliktokai turi perskaityti ruošdamiesi lietuvių kalbos egzaminui. Pasak direktoriaus pavaduotojos, taip pat kol kas nėra aiškių egzamino vertinimo kriterijų.
Padidėjus lietuvių kalbos pamokų skaičiui, A. Mickevičiaus gimnazijos vienuoliktokams išaugo bendras krūvis. Gimnazijoje lietuvių kalbą dėstanti mokytoja tvirtino, jog jos auklėtiniai nori mokytis lietuvių kalbos bei yra motyvuoti gerai išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Tačiau pedagogė nerimauja, ar bus įmanoma įvykdyti mokymosi programos planą per tokį trumpą laiką. „Dabar vienuoliktokai vietoj to, kad ilsėtųsi, pertraukų metu sėdi klasėse ir ruošiasi pamokoms“, – pasakojo kita gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Halina Stankevič.
Vienas iš gimnazijos vienuoliktokų guodėsi, jog dėl laiko stokos jam ir jo bendraklasiams tampa sudėtinga užsiimti popamokine veikla.
„Mane žeidžia, kai internete rašo, jog mes nenorim mokytis lietuvių kalbos. Mes norim ir mes mokomės“, – teigė kitas A. Mickevičiaus gimnazijos vienuoliktokas. Mokinys nėra visiškai nusistatęs prieš vienodą lietuvių kalbos egzamino formą, bet teigė, kad norėtų ir vienodų lietuvių kalbos mokymosi sąlygų bei programos.
Tačiau gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos sunkiai įsivaizduoja, kad būtų galima sulyginti lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtinių galimybes per lietuvių kalbos egzaminą. Lietuviakalbiai turi pranašumą prieš tautinių mažumų vaikus, nes jų gimtoji kalba yra lietuvių. Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerija tikina, jog kol kas tautinių mažumų atstovams laikant valstybinį lietuvių kalbos egzaminą bus suteiktos nuolaidos.
S. Konarskio mokyklos direktoriaus pavaduotoja teigė, jog šis įstatymas jai labiau atrodąs politinis sprendimas. „Kodėl būtent dabar reikėjo pakeisti nusistovėjusią tvarką? – stebėjosi K. Kratkovska. – Panašu, kad politikai priėmė įstatymą siekdami naudos sau, o ne mokiniams“.
L. Zaričnaja irgi atkreipė dėmesį į neigiamą lenkų ir lietuvių konflikto įtaką moksleiviams: „Šis konfliktas mokytojams ir mokiniams ypatingai trukdo susikaupti“.
