Specialistai, remdamiesi moksliniais įrodymais, tikina,
jog sergamumą šia liga galima sumažinti perpus
Daugelis žmonių įsitikinę, kad nuo vėžio nepabėgsi, jei jau lemta susirgti. Nuo šios sunkios ligos nėra skiepų, ją sudėtinga gydyti ir nelengva įveikti. Tačiau specialistai, remdamiesi moksliniais įrodymais, tikina, jog beveik pusės visų piktybinių navikų galima išvengti. Tereikia laikytis Europos kodekso prieš vėžį rekomendacijų, kurios apima sveiką gyvenimo būdą ir profilaktines priemones. Europos šalims, kurios stengėsi jų laikytis, per 15 metų pavyko išsaugoti 92 tūkstančius gyvybių.
Skepticizmas negydo
Ligų, tarp jų ir vėžio, profilaktika dar dažnai sulaukia skeptiško visuomenės vertinimo. Neva kalbos apie sveiką mitybą, žalingų įpročių atsisakymą, fizinio aktyvumo naudą – tik gražios pasakėlės. Jei jau lemta susirgti kokia nors liga, tai niekur nuo to nepabėgsi. Juolab jei tai – vėžys.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Saulė Uleckienė tikina, kad apie 50 proc. piktybinių navikų būtų galima išvengti. Tai patvirtina moksliniai įrodymai.
Pasak S.Uleckienės, Europos Sąjungos šalyse nuo 1985 metų vykdoma profilaktinė programa “Europa prieš vėžį”, kurios tikslas – per 15 metų sumažinti mirtingumą nuo šios ligos iki 15 proc. Programa apima visuomenės informavimą, švietimą, medikų mokymą, profilaktikos priemonių vykdymą.
Viena programos sudėtinių dalių – Europos kodeksas prieš vėžį. Remiantis naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, šis dokumentas buvo kelis kartus koreguotas, paskutinįjį – 2003 metais. Šiame darbe dalyvavo ir Onkologijos instituto profesorė Laima Griciūtė.
Naujausioje kodekso versijoje atkreipiamas dėmesys, kad bendra sveikatos būklė galėtų pagerėti, išvengtume daugelio mirčių nuo vėžio, jei įdiegtume sveikesnę gyvenseną, vykdytume įvairias visuomenės sveikatos programas, padedančias išvengti šios ligos ir jas išgydyti.
“Tai patvirtina ir programos “Europa prieš vėžį” rezultatai. Nors galutinis jos tikslas nebuvo pasiektas, tačiau ir apie 9 proc. sumažėjęs mirtingumo rodiklis – neblogas rezultatas, nes išgelbėta apie 92 tūkst. žmonių”, – aiškina S.Uleckienė.
Austrijai, Didžiajai Britanijai bei Liuksemburgui pasisekė įgyvendinti siekį ir mirtingumą sumažinti 15 proc. Tam daugiausiai įtakos turėjo itin aktyvi tabako kontrolė. Gerų rezultatų pasiekė Suomija, Nyderlandai, kur pastebimai sumažėjo mirtingumas nuo plaučių vėžio. Mirtingumas nuo gaubtinės žarnos vėžio mažėja Prancūzijoje, Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje.
Pagrindinis reikalavimas – nerūkyti
Europos kodekse prieš vėžį yra 11 rekomendacijų. Viena pagrindinių – nerūkyti. Jei rūkote – reikėtų mesti, o jei tai nepavyksta, bent jau nepūsti dūmų šalia nerūkančių žmonių. Su rūkymu siejamas ne tik plaučių, bet ir gerklų, burnos ertmės, ryklės, šlapimo pūslės, stemplės, kasos, nosies ertmės, kepenų, gimdos kaklelio, skrandžio lokalizacijų vėžys.
Pasak mokslų daktarės, nustatyta, jog tabako dūmuose yra apie 4 tūkst. cheminių medžiagų ir junginių.
Kai kurie iš jų yra toksiški, tarp jų net 55 yra kancerogeninės medžiagos, kurių kancerogeniškumas įrodytas žmogui arba laboratoriniams gyvūnams.
Taip pat rekomenduojama vengti nutukimo, nes moksliškai įrodyta, kad su gausiu gyvulinių riebalų kiekio naudojimu siejami storosios žarnos, tulžies pūslės, inkstų, krūties piktybiniai navikai. Svarbu kasdien mankštintis, nes fizinis aktyvumas leidžia maistą greičiau suvirškinti, o tai sumažina storosios žarnos vėžio riziką. Be to, mankšta sustiprina imuninę sistemą.
Siekiant išvengti vėžio, 5 kartus per dieną reikia valgyti vaisius ir daržoves bei riboti produktus, kuriuose yra gyvulinių riebalų. Jų kiekis per dieną turėtų sudaryti apie 350-400 gramų. Nereikėtų piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, net jei geriate tik alų ar vyną. Pavojaus sveikatai nekelia tik nedidelis jų kiekis – 1 porcija per dieną moteriai ir 2 vyrui. Moksliškai įrodytas priežastinis ryšys tarp burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų ir kepenų vėžio ir alkoholio vartojimo.
Patariama vengti pernelyg didelio švitinimosi saulėje. Nuo jos spindulių ypač reikia saugoti vaikus ir paauglius. Nustatyta, kad UW spinduliai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Pabėgti nuo vėžio ligos padės griežtas darbo apsaugos taisyklių, ypač jei dirbama su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančiais šaltiniais, laikymasis.
Profilaktinės programos
Tarp kodekso rekomendacijų nemažai dėmesio skiriama profilaktinėms visuomenės sveikatos programoms, kurios padeda išvengti vėžio bei padidina susirgusiųjų išgydymo galimybes. Tai antrinė vėžio profilaktika, leidžianti nustatyti ikinavikinius pokyčius ir juos pašalinti.
Lietuvoje pernai startavo Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Šiemet jai skirta 5 mln. litų. Kaip teigia Lietuvos onkologijos instituto direktoriaus pavaduotoja Birutė Aleknavičienė, Lietuvoje daugiau kaip pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojami jau užleisti. Pradėjus profilaktines patikras per 2004 metų pirmąjį pusmetį, išaiškinta 108 gimdos kaklelio vėžio susirgimų daugiau nei 2003 metais.
Mūsų šalyje pradėtos įgyvendinti ir krūties bei prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos. Joms numatyta padalyti apie 2 mln. litų. Prostatos vėžys pirmauja tarp vyrų – pernai diagnozuota 1,9 tūkst. naujų atvejų. Moterims didžiausią pavojų kelia krūties vėžys – 2004 metais šios lokalizacijos piktybinių navikų nustatyta daugiausiai – net 1,3 tūkst.
Pasak B.Aleknavičienės, reikėtų Lietuvos gyventojus, bent jau priklausančius rizikos grupėms, pradėti tikrinti ir dėl storosios žarnos vėžio. Sergamumas juo pastaraisiais metais didėja – pernai nustatyta 1,5 tūkst. atvejų, nemažai iš jų – užleistų. “Tyrimai kainuoja nepigiai, tačiau valstybė turėtų tam surasti pinigų. Šios išlaidos tikrai atsiperka, nes anksti diagnozuotos ligos greičiau ir lengviau išgydomos, tam išleidžiama mažiau pinigų”, – įsitikinusi B.Aleknavičienė.
Jos teigimu, daugiau dėmesio savo sveikatai skirti, ja labiau rūpintis turėtų ir patys žmonės. Deja, jie, net kai už tyrimus patiems mokėti nereikia, neskuba to daryti – pernai pradėtai gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai skirta 4 mln. litų, o panaudota vos ketvirtadalis.
Ambicingi tikslai
Naujoje Europos kodekso prieš vėžį redakcijoje užsibrėžta iki 2015 metų mirtingumą nuo vėžio sumažinti net 20 proc. “Šis tikslas – ambicingas, tačiau pasiekiamas. Efektyvi profilaktika bei atrankinių gyventojų sveikatos būklės patikros programų įdiegimas leidžia tikėtis tokių rezultatų, kokių norėtume”, – teigia Europos Komisijos atsakingas pareigūnas Deividas Bairnas.
S.Uleckienė akcentuoja, kad Lietuvoje pastaruoju metu jaučiamas didesnis valstybės dėmesys piktybinių navikų profilaktikai bei ankstyvai diagnostikai, tam skiriamas ir finansavimas. Tuo tarpu pirmine vėžio profilaktika kiekvienas žmogus turi rūpintis pats. Daugelis rekomendacijų prieinamos kiekvienam ir nereikalauja papildomų išlaidų.
Įrodyta, kad išsivysčiusiose šalyse mirtingumą nuo piktybinių navikų sąlygoja šie rizikos veiksniai: 29-31 proc. rūkymas, 20-50 proc. – mitybos ypatumai, 4-6 proc. – alkoholio vartojimas, 1 proc. – vaistai, 10-20 proc. – infekcijos (pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusai, hepatito B ir C infekcija, skrandžio infekcija Helicobacter pylori).
Įtakos turi ir aplinkos užterštumas (1-5 proc.), elektromagnetinė spinduliuotė (5-7 proc.) – rentgeno, ultravioletiniai spinduliai, fizinio aktyvumo stoka (1-2 proc.), reprodukciniai hormonai (10-20 proc.) – kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, ypač naudojami ilgą laiką.
“Info.lt”
