Sekundės nuotr.
Nuostolingai šalies didmiesčiuose dirbančios visuomeninio transporto įmonės savivaldybėms tampa vis sunkesne našta. Panevėžyje įsiplieskęs karas tarp privačių vežėjų ir vietos savivaldybės verčia klausti – gal miestams iš tiesų pats metas susimąstyti, kaip nutraukti maršrutinių taksi autobusų lenktynes su visuomeniniu transportu?
Šalies didmiesčių gatvėse per pastaruosius dvidešimt metų įsigalėjo tam tikra hierarchija, kurios viršūnėje, mažai kas ginčys, puikuojasi mikriukai-mikrūškės, kaip sako miestiečiai, arba mikroautobusai.
Jų vairuotojams retas gali prilygti beprotiškais manevrais, nes jiems gatvė – lenktynių trasos žiedas. Stotelėje mikroautobusai dažniausiai atsiduria bent sekunde greičiau už visuomeninio transporto autobusą ar troleibusą ir prigriebia daugiau skubančių keleivių – tokios verslo taisyklės. Derėtų pastebėti, kad šią tvarką miestuose nušlifavo pačios savivaldybės, kurios, regis, pirmiausia turėtų spręsti savo valdomų visuomeninio transporto įmonių rūpesčius.
Panevėžio savivaldybė neseniai pabandė atlikti nedidelį perversmą – skelbė konkursus, kuriuos laimėti norintys privatūs vežėjai, be populiarių maršrutų, įsipareigotų vežti keleivius ir į atokesnius gyvenamuosius rajonus. Kol kas eksperimentas sekasi sunkiai – tuo susidomėjo vos viena bendrovė.
„Savivaldybė nori, kad mes važiuotume ten, kur laukuose tik antys žagsi. Jei su tuo sutiktume, mums iš karto bankrotas“, – aiškino Panevėžio privačių vežėjų asociacijos „Maršrutas“ prezidentas Laimas Valavičius.
Rugsėjį Panevėžio administracinis teismas nagrinės 13 šio miesto privačių vežėjų skundą dėl, jų nuomone, neteisingų savivaldybės skelbto konkurso sąlygų. Vežėjus bene labiausiai papiktino savivaldybės reikalavimas važinėti ne senesniais kaip 10 metų autobusais, mat jie tokių neturi.
Tol, kol laukiama ginčo atomazgos, panevėžiečiai dažniau keliauja savivaldybės įmonės Panevėžio autobusų parkas autobusais. Mieste maršrutinių taksi skaičius sumažėjo nuo 40 iki 12. O ir tų pačių, netrukus baigus galioti sutartims, gali nebelikti.
Nevadina konkurentais
Panevėžio savivaldybė jau anksčiau teisėsi su mikroautobusų verslo atstovais. Miesto valdžia vieną bylą jau laimėjo – teismas nusprendė, kad ji turėjo teisę privačių autobusų bilieto kainą pakelti 10 centų. Beje, iki tol, unikalus atvejis Lietuvoje, visuomeninio transporto ir mikroautobuso bilietas kainavo vienodai – 1,5 lito.
„Nesijaučiame kuo nors prasikaltę privatiems vežėjams. Mūsų mieste visuomeninis transportas ir mikroautobusai turi po dešimt maršrutų. Beveik visi jie yra identiški. Skelbdami naujus konkursus maršrutams siekėme, kad bent 10 proc. trasų nesidubliuotų. Manome, kad toks noras yra pagrįstas“, – sakė Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialistė Ina Urbonavičienė.
Anot jos, savivaldybės įmonės autobusams konkuruoti su privačiais labai sudėtinga – pastarieji dėl menko kainų skirtumo susirenka didžiąją dalį keleivių. Miesto visuomeniniu transportu daugiausia naudojasi su nuolaidomis keliaujantys pensininkai ir moksleiviai.
„Privatūs vežėjai su mumis ne konkuruoja – jie parazituoja mūsų sąskaita: užlenda prieš autobusų nosį, važinėja nesilaikydami jokių grafikų, neduoda keleiviams bilietų“, – vardijo įmonės Panevėžio autobusų parkas direktorius Rimantas Petrukaitis.
2009 m. bendrovė baigė turėdama 0,6 mln. litų nuostolių, didžioji jų dalis – neišmokėtos savivaldybės kompensacijos už nuostolingus maršrutus ir parduotus lengvatinius bilietus.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas mano, kad šalies miestuose pagaliau reikėtų spręsti įsisenėjusias problemas. Anot jo, tvarka, kai visuomeninio transporto maršrutus dubliuoja privatūs vežėjai, veda į duobę – miestų savivaldybės priverstos vis didesnėmis sumomis dotuoti savo įmones, šios negali atnaujinti morališkai ir techniškai atgyvenusių transporto priemonių.
P. Ignotas įsitikinęs, kad būtų kur kas naudingiau, jei vienas visuomeninis autobusas sykiu pervežtų 50 keleivių, o ne dešimt mikroautobusų po penkis. Taip mokesčių mokėtojų pinigais nereikėtų nuolat kamšyti vežėjų biudžeto skylių. Asociacijos vadovas linkęs manyti, kad pačios savivaldybės vargu ar pajėgios pakeisti padėtį – priimti drąsesnius sprendimus trūksta politinės valios. Naują kursą galėtų nustatyti Vyriausybė.
Ministerija nelinkusi kištis
Tačiau Susisiekimo ministerijos vadovai šiuo klausimu kalba atsargiai. Viceministras Rimvydas Vaštakas iš dalies sutinka, kad tais pačiais maršrutais miestuose važinėjančios verslininkų ir visuomeninės transporto priemonės nesukuria efektyvios sistemos, tačiau priduria, kad konkurencija tarp vežėjų keleiviams naudinga.
„Savivaldybės turi išmokti rasti naudingiausius miestui sprendimus, ministerija čia neketina kištis. Savivaldybių įmonės turėtų siekti dirbti pelningai, galima ieškoti alternatyvios veiklos. Kita vertus, nederėtų žlugdyti privatininkų verslo“, – teigė R. Vaštakas.
Sostinėje alternatyvos ieškoma jau beveik dešimtmetį, tačiau miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus troleibusai“ bei „Vilniaus autobusai“ ir toliau dirba nuostolingai. Šiuo metu abiejų bendrovių skolų kupra siekia 139 mln. litų. Ši suma taip pat susidarė dėl neišmokėtų Vilniaus savivaldybės kompensacijų.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pripažįsta, kad mieste privatūs vežėjai turi išsikovoję itin geras pozicijas, važinėja centrinėmis gatvėmis, kuriose daugiausia keleivių. Jis tikisi, kad teigiamų permainų bus pasiekta perėjus prie bendros bilietų sistemos. Šiuo metu Vilniuje rengiama studija, kaip pertvarkyti neefektyvų miesto transporto ūkį.
* * *
Sekundės nuotr.
Unikali Panevėžio miesto viešojo transporto sistema:
■ Mieste 10 maršrutų važinėja savivaldybės įmonės Panevėžio autobusų parkas ir maršrutinių taksi autobusai, didžioji dalis maršrutų – identiški.
■ Savivaldybės įmonės ir privačių vežėjų autobusų bilietų kainos skiriasi vos 10 centų (atitinkamai – 1,5 ir 1,6 lito).
■ 13 privačių vežėjų įmonių bylinėjasi su savivaldybe teisme dėl, jų nuomone, neteisingų skelbtų konkurso sąlygų.
