Europos akimis, V. Putinas – Rusijos stabilumo garantas.
Vladimiro Putino sugrįžimas į Rusijos prezidento kėdę beveik nieko nenustebino. O Lenkijoje kai kurie apžalgininkai svarsto, kad V. Putinas Europai yra priimtiniausias Rusijos vadovas.
Savaitraštyje „Wprost“ Marcinas Krolas rašo, kad „Europoje dabartiniai ir buvę vadovai – visi ir visada – buvo už stabilią Rusiją ir už tai, kad ten visada būtų taika ir ramybė. Štai kodėl V. Putinas yra puikus variantas ir visiškai tinka Europai“.
.
„Europoje, Europos centre, kurį kažkada sudarė Londonas, Paryžius, Milanas ir Amsterdamas, o vėliau – ir Vakarų Vokietija, požiūris į Rusiją visada buvo grindžiamas susižavėjimu ir baime. Susižavėjimu Rusijos platybėmis, jos didinga kultūra bei nesuprantama siela. O bijoma jos nestabilumo ir to, kad neprognozuojamos Rusijos niekas nesustabdytų. Susižavėjimas ir baimė yra svarbiausias variklis ir šiandien“, – rašo M. Krolas.
Ir priduria, kad V. Putinas puikiai supranta, ką apie jį bei Rusiją mano Europa, todėl gali sau leisti susidoroti su opozicija šalies viduje: „Reikia sau aiškiai pasakyti, kad Europa neturi rusiškos politikos. Neturi ir neturės. Dar daugiau – nėra jokių rimtesnių bandymų sukurti tokią politiką“.
Dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Piotras Skwiecinskis atkreipia dėmesį, kad stabilumo trokšta ir kai kurie pačios Rusijos gyventojai, o tai garantuoja V. Putinui populiarumą: „Stabilumas daugeliui rusų, kurie nuo XX amžiaus pradžios patyrė daug siaubingų permainų, tarp jų ir prezidento Boriso Jelcino valdymo laikotarpį, kai žmonės daug mėnesių negaudavo atlyginimo ir bijodavo bado, yra svarbesnis už kitas vertybes“.
Naujienų agentūra PAP cituoja Rytų tyrimų centro Rusijos skyriaus direktorių Mareką Menkiszaką, kuris mano, kad Rusijoje gal ir padaugės protestų, bet kiek jų bus – priklauso nuo valdžios.
„Galime sulaukti didesnio žmonių aktyvumo, bet nemanau, kad protestai gali duoti kokių nors apčiuopiamų rezultatų. Be to, nesu tikras, ar atsiras bendras centras, kuris koordinuotų protestus. Bus visokių pilietinių akcijų, gal atsiras bandymų kurti opozicines partijas. Vis dėlto viskas priklausys nuo valdžios malonės – leis ji tai daryti ar ne“, – teigia M. Menkiszakas.
Tuo tarpu dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ Andrzejus Kublikas rašo apie „Gazprom“ ir Europos santykius.
„Prezidento rinkimus Rusijoje laimėjo V. Putinas, kuris per savo pirmas dvi kadencijas darė viską, kad sustiprintų „Gazprom“ pozicijas Europoje. Šių kadencijų metu vyko dujų karai su Ukraina ir Baltarusija, kuomet „Gazprom“ pirmą kartą istorijoje užsuko dujų čiaupus Europai.
Praeitą ketvirtadienį „Gazprom“ padavė Lietuva į Jungtinių Tautų arbitražo teismą Vienoje dėl ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Ginčas su Lietuva – tik pretekstas. „Gazprom“ nori sukurti precedentą, kuris parodys, kokių pasekmių jam gali turėti Trečiasis energetikos paketas ir kaip elgsis arbitražo teismai sprendžiant ieškinius dėl ES direktyvų. Iš esmės Vienoje arbitražas nagrinės ES taisykles, kurios turi apsaugoti europiečius nuo monopolijų įtakos“, – rašo A. Kublikas.
