Šią savaitę Lenkijos žiniasklaidoje netrūksta teigiamų naujienų apie šalies ekonomiką. Pagerėjo Lenkijos konkurencingumas pasaulyje, o šalies bankai yra atsparūs krizei. Spauda taip pat atkreipia dėmesį į didelius pensijų skirtumus skirtinguose regionuose. Nagrinėjamos ir švietimo problemos, mat šiemet net ketvirtadalis abiturientų neišlaikė bent vieno abitūros egzamino.
Gera vieta investuoti
Lenkija yra šešta pasaulyje tarp patraukliausių šalių investuotojams. Prieš metus buvo dvyliktoje vietoje, dienraštis „Rzeczpospolita“ cituoja Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos duomenis.
Patrauklesnės yra tik Kinija, JAV, Indija, Brazilija ir Rusija. Laikraštis džiūgauja, kad blogesnę vietą nei Lenkija užima Vokietija (9 vieta), Didžioji Britanija (13) ar Singapūras (14 vieta).
Kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Adamas Zolnowskis teigia, kad tokia aukšta pozicija nestebina: „Rizikos lygis Lenkijoje yra žemas, sąnaudos mažesnės ir pelnas didesnis nei kitur“. Laikraštis rašo, kad tokia vieta patvirtina ir kiti reitingai.
Bankai atsparūs krizei
Lenkijos bankai yra atsparūs krizei – tokias išvadas padarė Finansinės priežiūros komisija (FPK). Liepos viduryje buvo paskelbti vadinamieji bankų streso testai.
FPK duomenimis, nepalankioms finansinėms ir ekonominėms sąlygoms geriausiai pasiruošę „Deutsche Bank Polska“ ir „Bank Pekao SA“.
Portalas Wyborcza.biz rašo, kad FPK auditavo 16 Lenkijoje veikiančių bankų, visų audito išvados – teigiamos. Pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis („Tier 1“) „Deutsche Bank Polska“ siekia 25 proc., „Bank Pekao SA“ – 18 proc. Net 9 bankų rodiklis viršijo 10 proc.
Kad išlaikytų testą, bankas turėjo įrodyti, kad jo „Tier 1“ todiklis yra ne mažesnis nei 5 proc.
Lenkijos įstatymai reikalauja, kad jis būtų bent 8 procentai.
Pensijų praraja
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad dėl pensijų ir invalidumo išmokų reformos Lenkijoje šiandien yra mažiausiai pensininkų per pastaruosius 20 metų. O pensininkų skaičius auga daug lėčiau, nei ankščiau. Laikraštis taip pat pastebi, kad pensijos nėra vienodos visoje Lenkijoje.
Didžiausias pensijas gana Silezijos gyventojai. Ten jos siekia vidutiniškai 2,1 tūkst. zlotų (1,8 tūkst. litų). Tai yra net 600 zlotų daugiau nei neturtingiausiame Lenkijos Priekarpatės regione.
„Pensijų vidurkis kyla dėl Silezijos šachtininkų“, – komentuoja dr. Lukaszas Waclawikas, socialinio draudimo specialistas iš Krokuvos. „Gazeta Wyborcza“ cituoja buvusį šachtininką, po žeme dirbusį 32 metus. Jo pensija dabar viršija 3 tūkst. zlotų (2580 litų), o tai yra šachtininkų vidurkis. Bet dar gauna visokius priedus kaip pvz. anglį, kurį gali parduoti. O tai dar keletą šimtų zlotų.
Varšuvos Prekybos universiteto profesorė Irena Kotowska aiškina, kodėl Rytų Lenkijoje pensininkai gauna daug mažiau: „Žmonės iš esmės ten mažiau uždirba ir mažiau moka socialinio draudimo mokesčių. Be to, moterys dažniau sėdi namuose su vaikais nei kituose regionuose, taigi turi mažesnį darbo stažą“.
„Šiandien Lenkijoje geriau būti pensininku, nei jaunu žmogumi su vaikais, – komentuoja darbdavių federacijos „Lewiatan“ atstovas Jeremis Mordasewiczius. – Pensininkų šeimoje vienam žmogui tenka vidutiniškai 1,2 tūkst. zlotų, o šeimoje su trims vaikais 650 zlotų“.
Kas ketvirtas abiturientas susikirto per egzaminus
Kas ketvirtas abiturientas Lenkijoje šiemet neišlaikė bent vieno abitūros egzamino. Kad išlaikytų, užtenka teisingai atsakyti į 30 proc. klausimų. Abiturientai turi išlaikyti tris privalomus egzaminus – lenkų kalbos, matematikos ir užsienio kalbos.
Žiniasklaida bando rasti atsakymą, kodėl taip atsitiko, o Centrinė egzaminų komisija tikrina abitūros egzamino užduotis. Laikraščiai rašo, kad greičiausiai kalta matematika. Šį dalyką išlaikė tik 79 proc. abiturientų. „Gal mokinius demotyvavo žinios žiniasklaidoje, kad pernai matematikos užduotys buvo labai lengvos“, – samprotauja, Centrinės egzaminų komisijos (CEK) vicepirmininkas Miroslawas Sawickis.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ praneša, kad po abitūros rezultatų paskelbimo švietimo ministrė Katarzyna Hall atleido CEK pirmininką.
Alkoholis ir kunigai
Katalikų inteligentijos savaitraštis „Tygodnik Powszechny“ rašo apie alkoholizmo problemą tarp kunigų. Remiantis tyrimais, apie 10 proc. kunigų Lenkijoje turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kad tai yra rimta problema, gali liudyti faktas, kad Kališo vyskupijoje yra specialus centras, kur gydomi yra kunigai alkoholikai. Nors centras neturi juridinio statuso, kunigai alkoholikai iš visos Lenkijos būtent čia atvažiuoja gydytis.
Lenkijoje yra apie 30 tūkst. kunigų. Iš jų net 10 proc. nuolat vartoja alkoholį. Kodėl jie geria? Terapeutai, kurie dirba su kunigais, aiškina, kad tai nėra jokia sensacija. Viskas dėl to, kad kunigo profesija yra padidintos rizikos, panašiai kaip mokytojo, gydytojo ar teisininko. Dažnai galima išgirsti, kad kunigas geria dėl to, kad gyvena nuolatinėje streso būsenoje – yra viešasis asmuo, gyvena vienas, turi spręsti kitų problemas, o jo viršininkai visiškai jo nesupranta.
Su tokiu aiškinimu nesutinka kunigas Piotras Brzakalikas, kuris pats daug metų vartojo alkoholį: „Kunigystė nėra alkoholizmo priežastis. Kunigo alkoholizmo priežastis yra jo asmenybė“.
