A. Lepperis.
Praėjusį penktadienį Lenkiją sukrėtė prieštaringai vertinamo politiko Andrzejaus Lepperio savižudybė. Kita tema, kurią nagrinėja šalies spauda, – skalūninės dujos, kurių išgavimą palaiko lenkai, tačiau priešinasi kai kurios kitos Europos šalys. Šalies žiniasklaida taip pat aptarinėja paskelbtą ataskaitą apie Smolensko katastrofos priežastis.
Atrodęs stiprus, politikas palūžo
A. Lepperis atrodė kaip stiprumo įsikūnijimas, kuris ištvers visus cunamius, ir ne tik politinius. Paaiškėjo, kad ir jis turi silpnų vietų. A. Lepperis praėjusią savaitę pasikorė vonioje savo partijos „Savigyna“ biure Varšuvos centre. Prokurorai tvirtina, kad tragedija įvyko dėl to, kad politikas neatlaikė įtampos dėl skolų.
Nuo liaudies karaliaus iki kalinio. Nuo vicepremjero ir Jaroslawo Kaczynskio vyriausybės partnerio iki teismo sprendimo sekso skandale. Lenkijos žiniasklaida analizuoja A. Lepperio pakilimus ir nuopolius.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Witoldas Gadomskis rašo: „Andrzejaus Lepperio mirtis yra tragiškas įvykis, bet politiškai visiškai nereikšmingas, nes „Savigyna“ savo politinį svorį prarado prieš keletą metų“.
Rafalas Ziemkiewiczius dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašo, kad savaime aišku, jog po tragiškos „Savigynos“ lyderio mirties apie jį daugiausia kalbą jo draugai, ir prisimena jį kaip gabų lyderį, liaudies politiką, iškilusį savo jėgomis. Tačiau visi nutyli apie jo blogus darbus ir padarytą žalą. Dienraščio komentatorius mano, kad būtent dabar reikia sakyti tiesą apie jo politinę karjerą.
R. Ziemkiewiczius mano, kad A. Lepperio karjera buvo įmanomą tik todėl, kad jis buvo nebaudžiamas, jam buvo leista elgtis storžieviškai: „Ne tik jis įžeidinėjo „Solidarumo“ vyriausybę, ne tik jis mojavo kumščiais ir išvesdavo žmones į kelius. Bet kiti iš karto buvo sodinami už grotų. Jis buvo laisvas, nors jam buvo iškelta net 100 bylų“.
A. Lepperis jaunystėje boksavosi, trumpai buvo Lenkijos komunistų partijos narys. Politinę karjerą pradėjo 1991 metais, kai įsteigė profesinę sąjungą „Savigyna“, kuri po metų tapo politine partija. Partija turėjo ginti ūkininkų interesus.
A. Lepperis pasirinko radikalius metodus – blokavo kelius ar Lenkijos sieną, išberdavo grūdus ant bėgių. Prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį pavadino tinginiu ir tvirtino, kad popiežius Jonas Paulius II jam nurodęs būti „Dievo botagu“. 2001 metais, kai kairieji laimėjo rinkimus, tapo Seimo vicepirmininku. Aiškino, kad prie komunistų kaimas gyveno ne taip jau blogai.
Po kritikos serijos kairiųjų atžvilgiu A. Lepperis prarado vicepirmininko postą. Vėliau parlamento rinkimuose „Savigyna“ gavo 15 proc. balsų ir tapo Jaroslawo Kaczynskio, prezidento brolio, koalicijos partnere. Pats A. Lepperis tapo vicepremjeru. Tai buvo jo ir jo partijos pabaigos pradžia. 2006 metais dienraštis „Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad A. Lepperis ir jo bendražygiai už darbą partijos administracijoje reikalavo iš moterų sekso paslaugų. A. Lepperį kaip politiką pribaigė kita afera – žemės. Remiantis Centriniu antikorupcijos biuru, A. Lepperis už pinigus siūlė keisti žemės paskirtį. Nors tai nebuvo įrodyta, dauguma narių paliko partiją. Per pastaruosius rinkimus „Savigyna“ nepateko į Seimą.
Lenkai kovoja už skalūnines dujas
Europos Parlamento narys Pawelas Kowalas ir jo bendraminčiai iš portalo EBE (Europa, saugumas, energija) Varšuvoje pristatė ataskaitą, kurioje apžvelgia lobizmą prieš skalūninės dujas Europoje. Išvada yra viena – Lenkijos vyriausybė turėtu sustiprinti pastangas, kad apgintų galimybę išgauti skalūninės dujas.
„Gazeta Wyborcza“ rašo, kad, remiantis P. Kowalo ataskaita, skalūninių dujų priešininkai dažniausiai naudoja ideologinius argumentus ir vengia esminės diskusijos. „Negalima leisti, kad skalūninės dujos taptų energetikos atpirkimo ožiu“, – per spaudos konferencija sakė iš P. Kowalo bendramintis Wojciechas Kakobczykas.
Pasak P. Kowalo, Lenkijos vyriausybė turi kuo skubiau pradėti savo skalūninių dujų lobizmą Europoje, kad „Lenkija galėtų pasinaudoti galimybe, kuri atsirad šalies ūkiui“.
Kairiųjų pažiūrų savaitraštis „Politika“ rašo, kad dar neaišku, kiek tų dujų yra, o jų priešai jau buriasi. Ir ironizuoja, kad, anot P. Kowalo bendraminčių, „Lenkija taps dujų milžine, o tai nepatinka ne tik Rusijai, bet ir Europai“. Adamas Grzeszakas savaitraštyje rašo, kad „toks įspūdis, jog skalūninių dujų šalininkų kova su tų dujų priešais panaši į sąmokslo teoriją, kad visa pasaulis susivienijo prieš Lenkiją. Suprantu, kad verslas turi savo interesų, bet diskusijos apie skalūninės dujas blokavimas šūkiu: „Kas prieš dujas, tas Lenkijos išdavikas“, yra nerimtas“.
Ataskaita išvertė iš posto gynybos ministrą
Atsistatydinęs gynybos ministras, likviduotas specialusis pulkas, skraidinęs Lenkijos aukščiausio rango politikus, atleisti trys generolai bei 10 kitų aukšto rango karininkų. Tai Jerzy Millerio komisijos, tiriančios Smolensko katastrofos priežastis, ataskaitos pasekmės.
Iš karto po ataskaitos, kuri atskleidė didžiulę netvarką pulke, paskelbimo atsistatydino gynybos ministras Bogdanas Klichas. O naujasis ministras Tomas Siemoniakas nusprendė, kad 36-asis specialusis pulkas bus likviduotas, o karininkai, kurie minimi J. Millerio ataskaitoje, buvo atleisti.
Remiantis išvadomis, lėktuvo įgula, skraidinusi Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir dar 95 asmenis į Smolenską, neturėjo galiojančių licencijų, nedalyvavo periodiniuose pilotų mokymuose, neturėjo patirties pilotuoti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Tik vienas įgulos narys mokėjo rusų kalbą. Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama ir rusų kaltė. Pavyzdžiui, Smolensko aerodromo dispečeriai lemiamoje skrydžio fazėje suteikė įgulai neteisingus atstumo nuo žemės parametrus.
Su ataskaitos išvadomis nesutinka žuvusio prezidento L. Kaczynskio brolio Jaroslawo partijos politikai. Radijo stotyje TOK FM Adamas Hoffmanas, partijos „Teisė ir teisingumas“ frakcijos Seimo seniūnas, kalbėjo, kad komisija netinkamai išsiaiškino, kodėl 1,5 sekundės iki nukritimo nustojo veikti vienas iš įvykių eigą lėktuve fiksuojančių prietaisų (anot A. Hoffmano, tai gali reikšti, kad lėktuvas buvo „suparalyžiuotas“).
Be to, A. Hoffmanas mano, kad raporte nepakankamai įvertinta rusų kaltė: „Nieko nėra apie oro uosto dispečerių klaidinančią informaciją ir jų spaudimą lakūnams. Nieko nėra apie tai, kad Rusijos ir Lenkijos premjerai stengėsi sumažinti L. Kaczynskio viešnagės Katynėje rangą“.
Savaitraštis „Wprost“ lenkų nuomonės apie Smolensko katastrofą tyrimą. Net 25 proc. apklaustų lenkų mano, kad dėl katastrofos kalti rusai. 70 proc. tvirtina, kad kol kas nežino tikrų katastrofos priežasčių ir laukia, kol svarbiausi faktai bus paskelbti. 79 proc. mano, kad politikai pasinaudojo tragedija savo interesams, 76 proc. apklaustųjų tvirtina, kad dėl to nepakeis savo politinių pažiūrų.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ po J. Millerio ataskaitos paskelbimo apžvelgė ir Rusijos žiniasklaidą. Laikraštis pastebi, kad straipsniuose galima pajusti „palengvėjimą“ dėl ataskaitos išvadų, kurios daug kur sutampa su rusų aviacijos katastrofų tyrimo komisijos išvadomis.
