Lenkijos premjerui D.Tuskui jau nebežadama lengva pergalė artėjančiuose parlamento rinkimuose.
Spalio 9-ąją, sekmadienį, Lenkijoje vyksiantys parlamento rinkimai šiuo metu yra pagrindinė žiniasklaidos tema, užgožianti kitas aktualijas. Spaudoje svarstoma, kad ne itin pavykęs Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas nepadės premjerui Donaldui Tuskui ir jo partijai gauti papildomų balsų. Tuo tarpu kai kurių pajūrio regionų gyventojams labiau už rinkimus rūpi vėjo jėgainių kaimynystė.
Rinkimų baigtis – nebe tokia aiški
Pagal naujausią priešrinkiminę apklausą, kurios rezultatus pateikė dienraštis „Gazeta Wyborcza“, valdančioji premjero Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“ (PP) negali būti tikra dėl pergalės didele persvara, kaip atrodė dar prieš mėnesį.
Didžiausia opozicinė Jaroslawo Kaczynskio „Tiesės ir teisingumo“ (TT) partija nuo PP atsilieka tik keliais procentais. Spauda stebisi buvusio premjero bendražygio Januszo Palikoto, vadinamo skandalistu ir avantiūristu, nesenai įsteigto „Rėmimo judėjimo“ populiarumu. Apklausos liudija, kad už jo partiją šiandien balsuotų 7 proc. rinkėjų. O dar prieš dvi savaites pasiruošusių už jį balsuoti buvo mažiau nei 2 proc.
Už premjero PP ketina balsuoti 36 proc. apklaustųjų, už J. Kaczynskio partiją – 29 proc. Apklausa rodo, kad kairiųjų populiarumas mažėja. Per savaitę jų rėmėjų gretos sumenko daugiau nei 4 proc. – nuo 12,6 iki 8 proc. Nelabai džiūgauja ir dabartinis D. Tusko koalicijos partneris ir vicepremrejas Waldemaras Pawlakas. Apklausų duomenimis, jo partija rizikuoja neperžengti 5 proc. rinkėjų balsų slenksčio.
Kad įtampa tarp pagrindinių oponentų auga, rodo ir partijų lyderių pasisakymai, o tiksliau – rinkėjų gąsdinimai.
Tomaszas Lisas savaitraštyje „Wprost“ rašo, kad J. Kaczynskio populiarumas taip greit auga, jog šiandien nebegalima nuspėti, kas laimės rinkimus: „Prieš metus rašiau, kad J. Kaczynskis nelaimės prezidento rinkimų. Šiandien nepasakysiu, kas laimės. Ne dėl to, kad esu atsargus, o dėl to, kad paprasčiausiai nežinau“.
Kad įtampa tarp pagrindinių oponentų auga, rodo ir partijų lyderių pasisakymai, o tiksliau – rinkėjų gąsdinimai. Michalas Suldrzynskis dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašo: „Pastarųjų dienų politikų pasirodymai tapo baimės kampanijos pradžia. Kampanijos, kuri, kaip galima matyti, tampa paskutinės savaitės iki rinkimų pagrindiniu elementu“.
Premjeras mėgina įbauginti rinkėjus, kad „jeigu „Pilietinė platforma“ pralaimės rinkimus, tai Lenkijos laukia krizė dėl to, kad Briuselis neduos iš Europos Sąjungos fondų 300 mln. eurų. Lauks dar gilesnė krizė nei Graikijos“.
M. Suldrzynskis pastebi, kad į baimės kampaniją įsijungė ir dalis žiniasklaidos. „Bijau“, – tokiais žodžiais pradėjo savo kreipimąsi į lenkus Adamas Michnikas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius. Jis bijo, kad D. Tuskas pralaimės ir ateis į valdžia J. Kaczynskis.
Tačiau Lenkijos rinkėjus baugina ir J. Kaczynskis. Naujienų agentūra PAP cituoja J. Kaczynskį, kuris sekmadienį per TT konvenciją sakė: „Kiekvienas, kuris balsuoja už PP, o ne už TT, iš tikrųjų balsuoja už Palikotą. Nebalsuokite už mažas partijas, nes padėsite susikurti „Tuskopalikotui“. Pasak TT lyderio, tokia valdančioji koalicija reikštų, kad Lenkijos politinis ir visuomeninis gyvenimas pasiekė dugną.
Susitikimas netapo Lenkijos diplomatų sėkme
Savaitgalį Varšuvoje įvykęs Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas turėjo tapti premjero Donaldo Tusko užsienio politikos pasiekimu ir pripažinimu. Į Varšuvą iš ES senbuvių šalių lyderių atvyko tik Vokietijos kanclerė Angela Merkel. O Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebuvo net pakviestas.
Vokietijos kanclerė A. Merkel buvo viena svarbiausių susitikimo dalyvių.
Politologai ir publicistai pastebi, kad susitikimas nesulaukė dėmesio Europoje ir netapo svarbiu politiniu įvykiu.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ rašo, kad „Lenkija norėjo, kad Rytų partnerystė taptų reikšmingu įvykiu ir būtų lyginama su kitais ES projektais, pvz., Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga. Vis dėlto vien tas faktas, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nedalyvavimo susitikime, parodė, jog šis projektas nepavyko. Vietoj šio susitikimo Prancūzijos vadovas pasirinko greitojo traukinio linijos Maroke atidarymą“.
„Gazeta Wyborcza“ cituoja Cornelijų Ochmanną iš Berlyno Bertelsmanno fondo, kuris patvirtino, kad Vokietijoje Rytų partnerystės susitikimas irgi sulaukė kritikos: „Pirmiausia kritikuojama, kad A. Lukašenka nedalyvavimo susitikime, ir per mažai dėmesio buvo skirta padėčiai Ukrainoje, kur yra teisiama buvusi premjerė Julija Timošenko. Vokietijos žiniasklaida mano, susitikimas netapo lenkų diplomatų sėkme“.
Vokiečiai nevienareikšmiai vertina ir kanclerės A. Merkel dalyvavimą susitikime. Apžvalgininkai pastebi, kad Vokietijos vadovei nebuvo reikalo važiuoti į Varšuvą vien dėl to, kad susitikime nedalyvavo joks kitas tokio aukšto rango Europos politikas.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas nepadarė įspūdžio ir Rusijai. Vietos laikraštis „Maskovskije novosti“, kurį cituoja Lenkijos naujienų agentūra PAP, pastebi, kad šis renginys gali tapti premjero nesėkmės pavyzdžiu ir net turėti įtakos parlamento rinkimams.
„Gazeta Wyborcza“ paprašė susitikimą pakomentuoti Fiodorą Lukijanovą, leidinio „Rusija politikoje“ vyr. redaktorių, kuris tvirtina, kad Rusija nebesibaimina dėl šios programos ir net gali prisijungti vykdant kai kuriuos projektus.
„Rusija matė šitame projekte ES įrankį prisirišti buvusios Sovietų Sąjungos šalis ir susilpninti Rusijos įtaką, nieko už tai nesiūlant mainais. Dabar matome, kad šis projektas yra tuščias ir mums nepavojingas. Kuo jis tuštesnis ir nekonkretesnis, tuo mes su didesniu džiaugsmu prisijungsime prie jo“, – Rytų partnerystės projektą įvertino F. Lukijanovas.
Lenkai nenori įsileisti vėjo jėgainių
Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, vėjo energija tampa vis patrauklesnė investuotojams.
Lenkai nenori gyventi šalia vėjo jėgainių.
Savaitraštis „Polityka“, analizuodamas vėjo energetikos padėtį Lenkijoje, skaičiuoja, kad šiuo metu vėjo elektrinių instaliuota galia siekia apie 1,5 tūkst. MW, bet iki 2020 metų planuojama padidinti iš šių atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros kiekį iki 13 tūkst. GW.
Leidinys pabrėžia, kad šia perspektyvia energetikos sritimi domisi nemažai investuotojų. Lenkijos vėjo energijos asociacijos duomenimis, pradėti įgyvendinti net 2 tūkst. vėjo energetikos projektai.
Vis dėlto vietos gyventojų tokia projektų gausa ne itin žavi, nemažai lenkų nenori, kad šalia jų gyvenviečių ir miestelių būtų statomos vėjo jėgainės. Savaitraštis pastebi, kad Lenkijoje prieš vėjo energetikos plėtrą protestuojama net 200 vietovėse.
„Vėjo malūnų era grįžta“ – nesenai vyko taip pavadinta konferencija, skirta senų vėjo malūnų rekonstrukcijos aktualijoms aptarti. Kaip rašo „Polityka“, konferencijos pavadinimas tapo pranašiškas, nes dabar vien tik vaizdingame Žulavų regione (į pietus nuo Gdansko) planuojama statyti 260 vėjo jėgainių, kurių aukštis sieks po 150-160 metrų.
„Sunaikins kraštovaizdį“, – nuogąstauja Marekas Opitzas, Novodvoro miestelio klubo pirmininkas. Jo nuomonei pritarė ir Mieczyslawas Ancewiczius, Jazovos miestelio asociacijos pirmininkas.
Rugsėjį asociacijos nariai, protestuodami prieš vėjo jėgainių statybą, blokavo greitkelį šalia Jazovos. Savaitraštis rašo, kad beveik visos aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės nepritaria vėjo elektrinių parkų statyboms.
