Punsko lietuviai tikisi, kad neturėdami vietovardžių užrašų gimtąja kalba atims kozirį iš Varšuvos politikų.
Lenkijos Punsko valsčiuje nebeliks gatvių ir vietovių pavadinimų lietuvių kalba. Anksčiau vietovardžių lentelėse esantys lietuviški užrašai buvo uždažyti ar subjauroti. Nuėmus sugadintas lenteles į jų vietą nuspręsta grąžinti tik lenkiškus pavadinimus.
Punsko valsčiui vadovaujantis lietuvis Vytautas Liškauskas portalui delfi.lt pripažino, kad sprendimas iš dalies priimtas pasidavus psichologiniam spaudimui ir grasinimams. V. Liškauskas sulaukė anoniminio grasinimo lietuviams grįžti į Lietuvą ir įspėjimo, kad pakeisti užrašai ir toliau bus niokojami.
Be to, pasak valsčiaus viršaičio, Lenkijos lietuviai nesikiš į Varšuvos ir Vilniaus diplomatinius nesutarimus dėl lenkų padėties Lietuvoje. Varšuva Punsko lietuvius naudoja kaip pavyzdį, kad šie Lenkijoje turi geresnes sąlygas nei lenkai Lietuvoje. V. Liškausko teigimu, verčiau užrašų tautinių mažumų kalbomis nebus nei Lenkijoje, nei Lietuvoje. V. Liškauskas taip pat teigia, kad kitąmet dėl lėšų stygiaus teks uždaryti ir dvi lietuviškas mokyklas Lenkijoje.
Lenkijos ir Lietuvos santykiai pablogėję dėl Varšuvos spaudimo leisti Lietuvos lenkams rašyti savo vardus asmens dokumentuose gimtąja kalba ir įteisinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus lenkų dominuojamose vietovėse. Lenkai taip pat nepatenkinti tuo, kad nuo 2013 metų tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientams suvienodinimas lietuvių kalbos egzaminas. Tačiau Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija paliko pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kitakalbiams mokiniams bus taikomi palengvinti egzamino vertinimo kriterijai.
