D.Tuskui tenka laviruoti tarp religingų ir bažnyčios skaidrumu netikinčių remėjų.
Finansavimą Katalikų bažnyčiai sumažinti žadėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas permetė apsisprendimą patiems katalikams. Tuo metu pasauliečiai kyla į kovą su Bažynčios privilegijomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Iki šiol įnašus už Lenkijos kunigų sveikatos bei pensinį draudimą mokėjo valstybės išlaikomas Bažnyčios fondas. Dabar tuo turės rūpintis vyskupijos, bet pagal naują įstatymą 0,3 proc. savo pajamų mokesčio joms galės pervesti tikintieji. Anksčiau Lenkijoje buvo leidžiama 1 proc. pajamų mokesčio paaukoti tik humanitarinėms bei kultūros organizacijoms.
Nors 95 proc. lenkų deklaruoja esantys katalikai, bažnyčia baiminasi, kad nesurinks pakankamai pinigų ir siekia, kad tikintieji galėtų pervesti visą procentą. Tokiu atveju pinigai gali būti atimti iš humanitarinių ir kultūros organizacijų.
D. Tuskui apsispręsti nėra lengva, nes provincijose kunigai turi daug įtakos. Kita vertus, daugelio miestų gyventojai vis labiau remia antiklerikalinę Palikoto rėmimo sąjungą (PRS). Be to, neseniai Varšuvos gatvėmis pražygiavo penki tūkstančiai demonstrantų, reikalavusių už Bažnyčiai skiriamas valstybės lėšas statyti vaikų darželius, ligonines ir sporto aikšteles, rašo „Lietuvos rytas“.
PRS kaltina, Bažnyčia skaidrumo trūkumu ir žmonių mulkinimu. Prieš mėnesį dvasininkai pranešė 2011 metais iš valstybės gavę 492 mln. zlotų paramos, tačiau PRS apskaičiuoja, kad ši suma yra penkiskart didesnė. Be to, Bažnyčiai taikomos mokesčių išimtys. Spėjama, jog vien iš nuomojamo turto Bažnyčia uždirba daugiau kaip milijardą zlotų, kurie yra neapmokestinami. Dar apie 1,2 mlrd. neapmokestinamų zlotų kunigai esą surenka per mišias ir už bažnytines paslaugas.
