Prieš pat Lenkijos prezidento B. Komorowskio (antras iš dešinės) ir Rusijos vadovo D. Medvedevo susitikimą Smolenske rusai pateikė atminimo lentą aviakatastrofos vietoje.
Ar Rusijos valdžios atstovai turėjo teisę vienašališkai pakeisti aukų atminimo lentą Smolensko oro uoste, kur prieš metus aviakatastrofoje žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir kiti Lenkijos pareigūnai? Ar tai buvo rusų provokacija? Ar lenkai atsisakys Katynės įvykius vadinti genocidu? Tokie klausimai keliami Lenkijos žiniasklaidoje po aviakatastrofos metinių minėjimo.
Incidentas įvyko prieš balandžio 10 dieną paminėtas katastrofos metines. Likus trims dienoms iki Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio vizito Smolenske, rusai pakeitė ten buvusią atminimo lentą su lenkišku užrašu ir pakabino savo – rusų ir lenkų kalbomis.
Ankstesnė lenta katastrofos vietoje buvo pakabinta 2010 metų lapkričio 13 dieną. Tai padaryta asociacijos „Katynė 2010“ (jungiančios aukų artimuosius) iniciatyva. Lentoje buvo parašyta, kad katastrofos aukos žuvo „pakeliui į sovietų įvykdyto genocido Katynės miške 70 metų minėjimą“.
Rusams nepatiko, kad žudynės Katynėje pavadintos genocidu. Apie savo nepasitenkinimą jie informavo Lenkijos užsienio reikalų ministeriją (URM). Vis dėl to kelis mėnesius rusai nieko nedarė, ir tik prieš Lenkijos bei Rusijos prezidentu susitikimą Smolenske vienašališkai pakeitė lentą. Joje rusiškai ir lenkiškai parašyta: „96 lenkams ir Lenkijos Respublikos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kurie žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną aviakatastrofoje prie Smolensko, atminti“ . Žodžių apie genocidą ir Katynę nebeliko.
Tuomet lenkų diplomatai paskubomis pakeitė B. Komorowskio vizito programą – prezidentas nenorėjo prie tokios lentos dėti gėlių. Jas padėjo prie beržo – medžio, kurį užkabino prezidento L. Kaczynskio lėktuvas.
Seimo opozicija apkaltino Lenkijos URM išdavyste. Užsienio ministras Radoslawas Sikorskis visą skandalą aktyviai komentavo savo „Twitter“ profilyje bei elektroninėje žiniasklaidoje. Supykęs dėl opozicijos kritikos R. Sikorskis rašė: „Partija „Teisė ir teisingumas“ (TiT) kelia nuolatines provokacijas: iškelia visiškai neįmanomus reikalavimus, o vėliau rėkauja: „Išdavystė! No pasaram. Neleisime padegti Lenkijos“. TiT užsienio politikos koncepcija: įbrukti rusams žudynių interpretaciją gręžtuvo principu. Tai nepraeis.“
Ministras „Radio Zet“ laidoje aiškino, kad lenta buvo pakabinta be Rusijos administracijos leidimo. „Ir Lenkijoje, ir Rusijoje reikia leidimo. Pasakysiu gal prištaringą sakinį, bet ir žurnalistai, ir našlės privalo laikytis įstatymų. Ir kada nesilaikoma įstatytų užsienyje, URM ne visada gali padėti“, – sakė ministras. Bet žinių kanalo TVN24 laidoje pripažino, kad rusai pasielgė netaktiškai.
Incidentas dėl lentų pakeitimo išprovokavo dar vieną diskusiją – dėl žudynių Katynėje vadinimo genocidu. „Jeigu šis klausimas ir Lenkijoje yra prieštaringas, tai ką galima pasakyti apie rusų reakciją?“ – klausė ministras R. Sikorskis televizijos laidoje.
B. Komorowskio užsienio reikalų patarėjas Romanas Kuzniaras vienoje radijo laidoje pasakė, kad pagal tarptautinę teisę žudynių Katynėje negalima kvalifikuoti kaip genocido. Pasak prezidento patarėjo, „sprendimas žudyti lenkų belaisvius buvo grindžiamas ideologiniais ir politiniais motyvais, o ne tautiniais“. R. Kuzniaras atkreipė dėmesį, kad žuvo ne tik lenkai, bet ir kitų tautų atstovai.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ cituodamas prezidento patarėjo žodžius priminė, kad 1946 metais gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų narės priėmė nutarimą dėl genocido: juo vadinamas „visos arba dalies tautos, etninių, rasinių arba religinių bendruomenių sunaikinimas“. Šis apibudinimas buvo pakartotas specialioje JTO konvencijoje 1948 metais.
Pasipiktinę R. Kuzniaro žodžiais 30 žinomų politikų, publicistų ir visuomenės veikėjų parašė atvirą laišką prezidentui ir pareikalavo, kad B. Komorowskis viešai patvirtintų, jog Katynės žudynės buvo genocidas. Prezidentas tiesai neatsakė, bet jo patarėjas Tomaszas Naleczas parašė laišką, kurį paskelbė žinių agentūra PAP. Laiške T. Naleczas tvirtino, kad prezidentas visada kovojo už visą tiesą apie Katynę. Ir priminė: kai B. Komorowskis buvo Seimo pirmininkas, parlamentas priėmė nutarimą, kad „Žudynės Katynėje buvo nusikaltimas su genocido žymomis“.
Dienraštyje „Rzeczpospolita“ du žinomi dešinieji politikai Marekas Jurekas ir Pawelas Kowalis aiškino, kad, jų manymu, diskusija dėl žudynių interpretacijos yra pavojinga šaliai: „Lenkijai gresia dėl geresnių santykių su Rusija paaukoti mūsų vieną iš nepriklausomybės pamatų – Katynės žudynių doktriną. Tiesa apie žudynes yra nepriklausomybės pagrindas. Lenkijos karininkų žudymas nebuvo „vienkartinis“ belaisvių naikinimas. Tai buvo padaryta sąmoningai, noprint sunaikinti didesnę lenkų tautos dalį. Tai buvo Sovietų Sąjungos politikos elementas – planuotai sunaikinti lenkus teritorijose, kurios buvo prijungtos prie SSRS.“
Wlodzimierzas Marciniakas, politologas ir Rusijos ekspertas dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašė: „Lentų pakeitimas prieš prezidento B. Komorowskio viešnagę rodo du pagrindinius dalykus. Pirmiausia, rusai ir toliau nenori pripažinti, kad komunizmas buvo nusikalstama sistema. Kitaip prezidentas Dmitrijus Medvedevas nebijotų padėti gėles prie lentos, kur paminėtos ne tik aviakatastrofos, bet ir Katynės žudynių aukos. Antra, tai tipiškas Rusijos politikos Lenkijos atžvilgiu pavyzdys – rusai kiekviename žingsnyje bando lenkų kantrybę norėdami sužinoti, kiek lenkų politikai yra atsparūs provokacijoms. Matome, kad nelabai.“
