Lenkijos sostinėje Varšuvoje per nepriklausomybės minėjimo dieną kairieji anti-nacionalistai ir radikalai surengė riaušes.
Lapkričio 11 d. Lenkijoje buvo švenčiama valstybės nepriklausomybės diena, kuriai paminėti Varšuvoje surengta dešimttūkstantinė eisena. Tačiau taiki demonstracija netrukus peraugo į riaušes ir policijos pajėgos, naudodamos vandens patrankas, ašarines dujas bei gumines lazdas, suėmė apie 210 asmenų, susirėmimuose buvo sužeista daugiau nei 20 civilių ir keliolika policininkų. Riaušėse dalyvavo ir Vokietijos piliečiai, tariamai priklausantys teisėsaugos institucijoms žinomai antifašistinei organizacijai „Antifa“.
Pirmieji susirėmimai su policija įvyko po pietų, kai apie 150 agresyviai nusiteikusių protestuotojų užpuolė Napoleono laikų mundurais persirengusius eisenos dalyvius. Pradėję užgaulioti ir spjaudyti į praeinančius lenkus jie susilaukė atsako ir prasidėjo muštynės. Policija įsikišo, bandydama nuraminti įsiplieskusį konfliktą, tačiau gandai apie neramumus pasklido po minią. Kiek vėliau tie patys grupuotės nariai susirėmė su policija, ir sprukdami užsibarikadavo vienoje iš vietinių kavinių. Policininkai teigia, kad grupė veikė organizuotai, efektyviai priešinosi saugumo pajėgoms ir jau iš anksto buvo susiplanavusi atsitraukimo kelius. Po keliasdešimt minučių grupuotė apleido kavinės patalpas ir tuo metu policijai pavyko dalį grupės suimti. Iš viso buvo suimta 92 riaušėse dalyvavusių Vokietijos piliečių, kitiems pavyko pasprukti. Nors policija teigia, kad bendradarbiavo su Vokietijos teisėsauga ir žinojo bei buvo pasiruošusi grupuotės atvykimui, tačiau maršo už nepriklausomybę organizatoriai kaltino viešojo saugumo pareigūnus nepakankamai gerai užtikrinus eisenos saugumą.
Lenkijos anti-ultradešiniųjų judėjimo „Lapkričio 11-0sios susitarimas“ atstovė žiniasklaidai Hanka Kubicka teigė, kad vokiečiai buvo antifašistinio judėjimo atstovai. „Jie atsiliepė į mūsų kvietimą prisidėti prie mūsų demonstracijos, kuri buvo atvira visiems“, – teigė H. Kubicka.
Neramumus paskatino ir tai, jog policija, bijodama susirėmimų, uždraudė eisenos dalyviams įžengti į Varšuvoje esančią Konstitucijos aikštę. Didesnioji dalis eisenos dalyvių išsiskirstė, tačiau organizatoriams nepavyko įtikinti visų paklusti policininkų draudimui. Apie 1,5 tūkstančio, daugiausiai jauno amžiaus žmonių, pasuko į aikštę ir pradėjo į policininkus mėtyti iš grindinio išluptas plyteles ir akmenis, daužyti ir naikinti autobusų stoteles bei taranuoti policijos užkardas.
Lenkijos teisėsaugai buvo žinoma, kad šalies nacionalistinės ir kairių pažiūrų organizacijos rengiasi šiam maršui itin stropiai, o kai kurios netgi moko kaip efektyviai priešintis policijai, išvengti suėmimo ir kaltinimų. Policijos duomenimis, iki vėlaus vakaro situacija tapo kontroliuojama, tačiau kelios gatvės ir susirėmimų vietos liko užtvertos. Liudininkai teigia, kad viskas prasidėjo nuo agresyviai nusiteikusių vokiečių išpuolių prieš lenkų tautininkų grupę, žygiavusią eisenoje.
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komarowskis pareiškė, kad šis įvykis paskatins keisti susirinkimų įstatymą, nekeičiant pačios konstitucijos. Vakar Lenkijos prezidentas sušaukė specialią teisininkų grupę, kuri privalės išnagrinėti minėtą įstatymą ir pasiūlyti efektyvias pataisas, kad panašios situacijos nebepasikartotų ateityje. Valstybės vadovas tikisi, jog numačius didesnę atsakomybę masinių eisenų ir susibūrimų organizatoriams bei nustačius, kad jie privalės atlyginti tokių renginių metų vykusių neramumų nuostolius, smarkiai sumažės chuliganiškų išpuolių ir riaušių tikimybė.
Lenkijos nepriklausomybės dienos minėjimo iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
