Nemaistinės druskos buvo rasta ne tik lenkiškuose mėsos gaminiuose, bet ir pieno produktuose ir kepiniuose.
Lenkijos maisto pramonė gali patirti milijardus zlotų nuostolių dėl žalingos druskos, kuri gamintojams buvo tiekiama iš „Anwil” trąšų fabriko. Antrą savaitę netyla skandalas dėl to, kad į mėsos, konditerijos ir kitokius maisto produktus metų metus buvo beriama ne valgomoji, bet techninė druska, rašoma „Lietuvos ryte”.
Lenkiškus maisto gaminius perkančios užsienio bendrovės jau pradėjo nutraukinėti sutartis. Kadangi kai kurios Lenkijos gamyklos eksportuoja net du trečdalius produkcijos, baiminamasi, kad dalis jų netgi bankrutuos.
Kaimyninės valstybės maisto pramonės sektoriuje dirba net 427 tūkst. žmonių, jie sukuria beveik 24 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš ES šalių tiktai Danijoje ir Graikijoje maisto pramonės indėlis į ekonomiką yra didesnis nei Lenkijoje.
Mėsos gamintojų sąjungos pirmininkas Witoldas Choinskis pripažįsta, kad druskos afera gali labai pakenkti lenkiškų produktų kokybės įvaizdžiui, o jam atkurti prireiks daug laiko.
Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad 1998 metais Centrinės sanitarinės inspekcijos (CSI) vadovybė taupumo sumetimais nurodė susiaurinti druskos kokybės patikrinimus. Nuo tada inspektoriai nebetikrina, ar druskoje nėra vėžį sukeliančių sunkiųjų metalų, dioksino, mangano. CSI vadovai teisinasi, esą kontrolė buvo sušvelninta remiantis Vakarų šalių pavyzdžiu, nes ten niekam net į galvą neateina mintis, kad galima klastoti druską.
Praėjus vos metams po tokio CSI nutarimo netoli Poznanės buvo įsteigtos bendrovės „Amasol”, „Konsalt” ir „ZPS Lojewski”, ėmusios maisto fabrikams siūlyti pigesnės druskos. Kontrolieriams aferistai rodydavo dokumentus, kad perparduoda druską iš kasyklų, nors iš ten jos pirkdavo labai mažai – akims apdumti. Pastaraisiais metais aferos mastas buvo milžiniškas – iš „Anwil” įmonės kasdien nupirkdavo 600 tonų žalingos druskos, kurią perparduodavo mėsos, žuvies, konservų, aliejaus, sūrių, konditerijos įmonėms.
Generalinė prokuratūra nurodė peržiūrėti visas bylas, kuriose jau anksčiau užsiminta apie užterštą druską. Pasirodo, keletą kartų buvo pranešta apie klastotes, tačiau bylos buvo numarintos. Nors yra nufilmuota, kaip didžiuliai kiekiai techninės druskos vežami į garsių bendrovių JBB, „Larus”, „Mroz”, „Piekus”, „Polsmaki” sandėlius, jų vadovai neigia tokios druskos bėrę į produktus.
CSI nurodė kontrolieriams patikrinti druskos kokybę ir jos pirkimo dokumentus keliasdešimtyje tūkstančių šalies maisto įmonių. Patikrinus vos 6 tūkst. bendrovių aptikta 700 tonų užterštos druskos. Poznanėje jos rasta marinuotuose burokėliuose, paprikose, salotose, raugintuose kopūstuose, tačiau CSI neskelbia tuos produktus gaminančių įmonių. Slupske tokia druska buvo aptikta dviejų kepyklų gaminiuose, Varšuvoje – net maisto parduotuvių lentynose.
