Taupys valstybės lėšas
Valstybė siekia, kad jos piliečiai sunkmečiu gydytųsi
pigesniais kompensuojamaisiais vaistais. Jau kuris laikas visuomenė buvo
pratinama prie šios minties, o dabar pereinama prie ryžtingų priemonių taupyti.
Kitais metais pas gydytoją apsilankiusieji neturėtų nustebti,
jei jis tikins brangius kompensuojamuosius vaistus pakeisti pigesniais, o
vaistinėje juos dar kartą pasiūlys vaistininkas, net ir neklaustas.
Ketinama gydytojus finansiškai skatinti vadinamuosius
patentinius (firminius), naujus ir brangius vaistus keisti į generinius –
patentinių kopijas, jie yra senesni, bet pigesni.
Ligonių kasų 2010 metų sutartyse su vaistinėmis įtrauktas
reikalavimas, kad jos turėtų atitinkamą sąrašą pigiausių vaistų. Šis sąrašas dar
bus tvirtinamas. Bet to, vaistininkai privalės įrengti monitorius ar kitu būdu
viešai informuoti gyventojus apie pigiausius medikamentus.
Siekiant mažinti išlaidas sveikatos priežiūrai, generiniai
vaistai laikomi gera išeitimi.
Apie šiuos ir kitus numatomus vaistų kompensavimo pokyčius
praėjusią savaitę Panevėžio apskrities ligoninėje vykusioje medikų
konferencijoje kalbėjo Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus
vedėja Kristina Garuolienė.
„Sparčiai didėjant gydymo išlaidoms atsiranda neatitikimas tarp
poreikio gydytis naujais, brangiais vaistais ir valstybės galimybių finansuoti
tokį gydymą“, – patikino Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus
pavaduotoja Regina Venckienė.
Jos teigimu, pigiausias vaistas nėra blogiausias. Svarbiausia –
tinkamai parinkta veiklioji medžiaga, o ne gamintojas. Pavaduotoja įsitikinusi,
kad viskas priklauso nuo gydytojo ir paciento dialogo.
„Jeigu žmogus jau vartoja patentinį, t. y firminį vaistą, jo
pakeitimus generiniu yra sunkus. Bet, jei gydytojas pacientui suteikia išsamią
informaciją apie jo būklę, paskirtą vaistą, ligonis gali rinktis, kokį vaistą
jam pirkti – naujesnį ir brangesnį ar senesnį ir pigesnį“, – aiškino
R.Venckienė.
Kaip tvirtina gydytojai, jie nėra nusiteikę prieš pigesnius
generinius vaistus, tačiau bijo, kad nebūtų perlenkta lazda ir, kaip dažniausiai
atsitinka, nesupriešinti su pacientais.
Skirtumai ir panašumai
Ligoniai dažniausiai nesupranta, kuo skiriasi generiniai
vaistai nuo patentinių. Į sunkios ligos patalą paguldytam žmogui svarbiausia,
kad greičiau pagerėtų būklė. Turintieji teisę gauti kompensuojamuosius vaistus
dažniausiai nori gydytis naujais medikamentais, nors priemoka už juos ir
didesnė.
Gydytojai irgi dažniausiai yra už naujos kartos medikamentus,
nes jie laikomi efektyvesniais. Tačiau medikų profesinėje literatūroje dėl
generinių vaistų apstu prieštaringų nuomonių.
Vieni specialistai teigia, kad jie, palyginti su patentiniais,
nėra tokie veiksmingi, sukelia daugiau nepageidaujamų organizmo reakcijų. Kiti
įrodinėja, kad iš esmės jie niekuo nesiskiria.
R.Venckienės teigimu, sunkmetis riboja ir valstybės, ir
gyventojų galimybes rinktis naujausias technologijas. Jos nuomone, žmonėms
reikia kuo suprantamiau paaiškinti patentinių ir generinių vaistų skirtumus ir
panašumus.
Patentiniai, arba etiniai, vaistai – tai naujai išrasti
patentuoti medikamentai. Kompanija, norinti pateikti rinkai naują vaistą, turi
atlikti daugybę įvairių tyrimų, jie trunka iki 10–15 metų, pareikalauja nemažai
išlaidų. Todėl šie vaistai yra brangūs.
Pantentinius vaistus gaminančios kompanijos tam tikrą laiką
neleidžia jų vaisto kopijuoti kitiems gamintojams. Praėjus patentavimo laikui,
kitos kompanijos pagal bendrą formulę gali gaminti generinį vaistą.
Šio vaisto veiklioji medžiaga yra tokia pati, kaip ir
patentinio, bet gali skirtis tam tikri priedai. Pasak R.Venckienės, norėdami
šiuos vaistus užregistruoti, gamintojai privalo įrodyti jų veiksmingumą,
saugumą, išaiškinti šalutinį poveikį. Šie vaistai yra gerokai pigesni už
patentinius, nes yra jų kopijos.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja
sakė norinti išsklaidyti kelis pagrindinius mitus apie generinius vaistus: kad
jie organizme pradeda veikti vėliau, kad jų poveikis silpnesnis, kad mažiau
saugūs. Pasak R.Venckienės, taip pat netiesa, kad šie vaistai gaminami taikant
pasenusias technologijas. Jos teigimu, generinių vaistų kompanijos turi įrangą,
lygiavertę etinių vaistų kompanijų įrangai. Dažniai etinės vaistų kompanijos
gamina savo ar kitų kompanijų etinių vaistų atitikmenis, bet parduoda be
prekinio ženklo.
R.Venckienė sakė, kad abiejų vaistų grupių šalutinis poveikis
yra panašus.
Kadangi generiniai medikamentai gerokai pigesni, patentinių
vaistų įmonės naudojasi įvairiomis priemonėmis kuo ilgiau neleisti generiniams
vaistams patekti į rinką. Pasak pavaduotojos, Europos Komisija, atlikusi
konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą, susirūpino, kad konkuruojama
netinkamai.
Kaip tikino R.Venckienė, ligoniai neturėtų baimintis, kad
gydytojai nebeišrašys naujų, brangesnių vaistų. Juolab kad kai kurie
pantentiniai vaistai neturi pigesnių analogų.
Pasak Ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos, spręsdamas, kokį
vaistą ligoniui skirti, gydytojas turi įvertinti ne tik tai, ar jis bus
efektyvus ir saugus, bet ir tai, ar pacientui prieinamas. Paskyrus ar pakeitus
vaistą, ligonis turi būti atitinkamai stebimas, ar nėra šalutinių reiškinių.
Krauna ant gydytojų pečių
Daugelis gydytojų turi savo nuomonę apie generinius vaistus. Iš
esmės jie nepeikia jų, bet, jei leistų galimybės, būtų linkę pacientus gydyti
naujausiais. Dabar skirdami vaistą jie priversti įvertinti ligonio piniginės
storį ir dar padėti taupyti valstybei.
Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 23 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
