Lenkai skaičiuoja savo turtuolių pinigus

(Reuters/Scanpix nuotr.)

Turtingiausias lenkas – J. Kulczykas.

„Wprost“

Turtuolių sąrašo viršūnė nesikeičia

Savaitraštis skelbia 100 turtingiausių lenkų sąrašą. Jo viršuje, kaip ir praėjusiais metais, – Janas Kulczykas , Zygmuntas Solorzas-Žakas, Leszekas Czarneckis. Lenkų turtuoliams dar toli iki pasaulio turtuolių. „Net 100 turtingiausių lenkų turtas sudėjus kartu negali lygintis su turtingiausio žmogaus pasaulyje turtu. Carloso Slimo Helu, verslininko iš Meksikos, turtas vertinamas 74 mlrd. dolerių. Lenkų turto vertė – perpus mažesnė“, – rašo „Wprost“.

Vis dėlto lenkų turtai irgi gali padaryti įspūdį.

1. Jano Kulczyko turtas vertinamas 8,5 mlrd. zlotų (dabartiniu kursu – 7,4 mlrd. litų). Verslininkas investuoja į energetiką ir jos išteklius, stato automagistrales. Savo verslą pradėjo 1981 metais už tėvo pinigus.

2. Zygmuntas Solorzas-Žakas. Jo turtas įvertintas 7,9 mlrd. zlotų (6,87 mlrd. litų). TV kanalo „Polsat“ bei „Invest bank“ savininkas.

3. Leszekas Czarneckis valdo 7,57 mlrd. zlotų (6,6 mlrd. litų) vertės turtą. Ekonomikos mokslų daktaras. Pagrindinis verslas – finansinės, lizingo, draudimo paslaugos. Grupės „Getin“ savininkas.

„Gazeta Wyborcza“

A. Kwasniewskis nežinojo apie CŽV kalėjimus

Dienraštis rašo, kad buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis nežinojo apie CŽV kalėjimą Lenkijoje. Laikraštis cituoja tris politikus, artimus A. Kwasniewskiui, bet neatskleidžia jų pavardžių. Šie politikai teigia, kad prezidentas nežinojo, jog Lenkijoje veikė ČŽV kalėjimas, kur amerikiečiai laikė „al Qaeda“ kovotojus.

„Sužinojo tik 2003 metų birželį, kai JAV prezidentas George‘as Bushas labai dėkojo jam ir Lenkijai už bendradarbiavimą kovoje su terorizmu“, – rado dienraštis. Tada A. Kwasniewskis pareikalavo visos informacijos ir tik tada sužinojo, kad tokie kalėjimai egzistuoja. Prezidentas iš karto pareikalavo juos uždaryti. Amerikiečiai kalėjimą uždarė 2003 metų rugpjūtį. „Daugiau slaptų CŽV kalėjimų Lenkijoje nebebuvo“, – konstatuoja dienraštis.

„Rzeczpospolita“

Tvirti Lenkijos ir Vokietijos ryšiai

Nuo Lenkijos ir Vokietijos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo praėjo 20 metų.

Dienraštyje „Rzeczpospolita“ Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Waldemaras Pawlakas bando apžvelgti šalių ekonominį bendradarbiavimą: „Prieš 20 metų Lenkijos ir Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo vizija buvo neaiški. Šiandien mūsų ūkiai yra tarpusavyje stipriai susiję, o abi šalys yra ekonominio augimo Europoje lyderės. 1991 metais Lenkija Vokietijos partnerių sąraše buvo trečiame dešimtuke. Nuo to laiko ekonominio bendradarbiavimo vertė išaugo 14 kartų ir šiandien siekia 60 mlrd. eurų per metus. Tai yra daugiau nei prekyba su Rusija, Ispanija ar Japonija.

Šiandien vokiečių  investicijos Lenkijoje siekia 20 mlrd. eurų, jie sukūrė keliasdešimt tūkstančių darbo vietų. Lenkai taip pat investuoja Vokietijoje. Lenkų verslininkai Vokietijoje turi dideles chemijos pramonės gamyklas, degalinių tinklus, prekybos ir paslaugų bei IT bendrovių.“

„Super Express“, „Newsweek Polska“

Prasideda rinkimų kampanija

Seimo rinkimai Lenkijoje vyks spalio mėnesį, tačiau rinkimų kampanija jau prasideda. Didžiausia opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, pristatė savo naują rinkimų programą. Dienraštis „Super Express“ šią programą aprašė labai trumpai: „J. Kaczynskis pripažino, kad naujos programos nuostatos nedaug skiriasi nuo praėjusių rinkimų: „Norėčiau pabrėžti, kad iš tikrųjų tai ta pati programa, tik pritaikyta naujoms sąlygoms“.

Apie rinkimus rašo ir savaitraštis „Newsweek Polska“, kuris primena, kad tai bus pirmieji rinkimai, kurie vyks ne vieną, kaip iki šiol buvo įprasta, bet dvi dienas. J. Kaczynskio šalininkai neoficialiai tvirtina, kad  bandys įtikinti savo rinkėjus neiti balsuoti pirmąją dieną.

„Tokiu būdu valdančiosios partijos „Piliečių platforma“ (PP) rinkėjai pasimes. Jeigu mūsų rinkėjai prie urnų ateitų iš karto, tai PP politikai mobilizuos savo rinkėjus aktyviau dalyvauti. Jeigu eis tik antrą dieną, tai PP iki pabaigos nežinos, kiek atėjo mūsų šalininkų“, – „Newsweek Polska“ cituoja „Teisės ir teisingumo“ veikėjus.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -