Unikalus ir vienintelis Europoje Panevėžio lėlių vežimo teatras atsidūrė policijos juoduosiuose sąrašuose. Mat po Lietuvą riedantis didelis spalvingas lėlininkų vežimas – nelegali savadarbė transporto priemonė. Kito nelegalo – traukinuko – teatras į gatves nebeišleidžia, kai į vagoną įvažiavus mašinai sulaukė rimto policijos perspėjimo liautis savivaliauti.
Teatralai – pažeidėjai
Jei Savivaldybė nesuras biudžete kelių dešimčių tūkstančių litų naujam, gamykloje pagamintam vežimaičiui, garsiesiems Panevėžio lėlininkams teks apsiriboti vaidinimais tik savame krašte.
„Negaliu vadovauti teatrui ir į kalėjimą sėstis ne už prastai pastatytą spektaklį, o dėl vežimo nuleistos padangos“, – daugiau nei porą dešimtmečių trunkančią absurdišką situaciją apibūdina teatro įkūrėjas ir direktorius Antanas Markuckis.
Dabartinio per tris tonas sveriančio lėlininkų vežimo įteisinti neįmanoma, nes jis pagamintas ne gamykloje, o licencijos neturinčio meistro ir neatitinka jokių transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Vežimas neregistruotas, nėra perėjęs techninės apžiūros.
Lėlininkams leidžiama juo važiuoti tik tempiant arkliams.
Tačiau teatralams prisieina leistis į gastroles vežimą prikabinus ir prie mašinos. Pasak A.Markuckio, tempiant arkliams per valandą įveikiami vos 5–6 kilometrai, todėl kelionėje iki Klaipėdos tektų užgaišti ilgiau nei dvi paras, iki Vilniaus – apie pusantros paros.
Į Ignalinos rajoną vienintelis Europoje Lėlių vežimo teatras niekada nė nerizikuotų leistis arkliais. Anot A.Markuckio, net ir jėgos turintys žirgai veikiausiai pakratytų kojas užtempę kelias tonas sveriantį vežimą su manta į kalną. Todėl lėlininkai verčiau rizikuoja būti Kelių eismo taisyklių pažeidėjais ir vežimą patikėti ne arkliams, o mašinai.
Išgelbėjo prezidentūra
A.Markuckis pripažįsta, jog dėl tokio savivaliavimo lėlininkams ne kartą yra tekę aiškintis su policija. Kol kas nuo baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą teatralus gelbėjo aukštų valstybinių institucijų užtarimas.
Teatro vadovui įstrigo kelionė vežimu į prezidentūroje vaikams surengtą šventę.
„Vilniuje sustabdžiusi policija mūsų turbūt tik todėl nenubaudė, kad važiavome ne į kokį kaimą, o į prezidentūrą. Atgal per sostinę mus palydėjo Vyriausybės apsauga ir, kaip supratau, susitarė su policija, kad leistų mums ramiai parvažiuoti į Panevėžį“, – „Sekundei“ pasakojo A.Markuckis.
Kad lėlininkai nebepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių, iš Savivaldybės iždo jiems užtektų 22 tūkst. litų automobilinei priekabai įsigyti.
Jei sulauktų finansavimo iš miesto biudžeto, finansinę paramą sutiktų lėlininkams skirti ir Kultūros ministerija. Už jos žadamus 50 tūkst. litų teatras užsiprašytų vienos Šiaulių įmonės pagaminti kėbulą.
Direktorius – po kumelės kojomis
Naujasis gaminys, pasak A.Mar-kuckio, išvaizda beveik nesiskirtų nuo jau gerai visiems pažįstamo dabartinio lėlininkų vežimo, tik būtų kelis kartus lengvesnis ir turėtų stabdžius.
„Svarbiausia, kad visos detalės būtų pagamintos gamyklose, todėl galėtume įregistruoti, gauti valstybinį numerį, nebebijoti policijos ir būti ramūs, jei kas atsitiktų kelyje“, – teigė teatro direktorius.
Kadangi dabartinis vežimas neregistruotas kaip transporto priemonė, draudimo bendrovės jo nedraudžia ir lėlininkai į keliones juo leidžiasi rizikuodami savo saugumu. Kaip pavojinga dardėti žiūrovams susižavėjimą keliančiu raudonu vežimaičiu, A.Markuckis pats patyrė, kai kartą vėjo ir stiprios liūties įsiūbuotas vežimas virto, o jį vadeliojęs direktorius atsidūrė po kumelės kojomis.
„Tos gastrolės galėjo baigtis mano mirtimi. Ačiū kumelei Džuljetai, kad manęs pasigailėjo ir nespyrė į galvą“, – pamena teatro vadovas.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite sausio 17 d. „Sekundėje“.
