Vaidins gurgiančiais pilvais
Arkliais pakinkytu vežimu į tradicines gastroles po Aukštaitijos kaimus leidęsi Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai į sceną lips tokiais pat, kaip ir dažnas jų mažasis žiūrovas, gurgiančiais pilvais. 25-metį švenčiantį unikalų ir vienintelį Europoje teatrą Kultūros ministerija „pasveikino“ pirmą kartą gastrolėms neskyrusi nė cento. Vienos žemės ūkio bendrovės skolintų dviejų arklių traukiamu spalvingu vežimu teatralai po kaimus keliaus tik už savo asmenines lėšas.
„Gal dabartinio kultūros ministro pozicija tokia, kad jei kaimuose neliko kultūros namų, nebereikia ir teatro. Tegul visi dvesia. Surinkęs aktorius pasakiau: bandysime kasdien išsivirti bendrą sriubą. Niekas tam neprieštaravo. Ant tokių kaip mes durnių pečių ir laikosi teatras“, – nuoskaudą liejo teatro įkūrėjas, režisierius ir direktorius Antanas Markuckis.
Direktorius ironizuoja, kad arkliams geriau nei lėlininkams: šeimininkai savo gyvuliams įdėjo į kelionę tris maišus avižų, o aktoriai nepamiršo dalgio žolei pakelėje papjauti.
Galus durstantys teatralai irgi sulaukė lauknešėlio – buvęs miesto Tarybos narys Valdemaras Jakštas, kasmet su žmona ateinantis išlydėti lėlininkų į gastroles, sukrovė krepšį ilgai negendančių produktų.
Tačiau teatro steigėjos miesto Savivaldybės valdininkai Panevėžį garsinančiam ir jubiliejų mininčiam teatrui paragino neturint pinigų tiesiog atsisakyti gastrolių.
Tokio pasiūlymo A.Markuckis teigia sulaukęs iš Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės.
Valdininkė tvirtina kitos išeities nežinanti – iš panevėžiečių sumokamų mokesčių surenkamas miesto biudžetas neprivalo finansuoti kitų savivaldybių žiūrovams rodomų spektaklių.
Slegia skolos
Teatralai neskaičiuoja, kiek jų kišenes palengvins pusantros savaitės truksiančios gastrolės. Lėlininkams keliaujant dar tik antrą dieną direktoriaus piniginėje nebėra jau kelių šimtų litų. Pasak A.Markuckio, daugiausia išlaidų pareikalaus kuras – vežime linguojančius lėlininkus lydi autobusiukas su būtina manta: garso aparatūra, dekoracijomis, rakandais. Skaičiuojama, kad jis nuriedės apie 600 kilometrų.
Laukto finansavimo negavęs teatras neišdrįso prašyti verslininkų paramos. Į juos lėlininkai kreipsis rudenį – prašys pagalbos kas antrus metus organizuojamam tarptautiniam lėlių teatrų festivaliui „Lagaminas“.
Pasak A.Markuckio, lėlininkų finansinė situacija šiuo metu sudėtinga – teatrą slegia 10 tūkst. litų skola už komunalines ir ryšio paslaugas.
„Teatrui tai – didžiuliai pinigai. Jau pusę metų girdime grasinimus ką nors išjungti“, – pripažįsta direktorius.
A.Markuckio teigimu, uždirbantys vidutiniškai apie 900 litų lėlininkai jau ne kartą iš savo kišenių apmokėjo gastroles.
„Kai tarptautiniame festivalyje Ukrainoje iš 22 teatrų užėmėme antrą vietą, sulaukiau Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos skambučio, kaip mes galime važiuoti į festivalį neturėdami pinigų kurui. Nustebau, kad valdininkė dar randa laiko paskambinti ir auklėti biudžetinės įstaigos vadovą. O kai pernai iš įvairių fondų 200 tūkst. litų surinkome, kažkodėl nepaskambino pagirti“, – Savivaldybės pozicija stebisi teatro vadovas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. liepos mėn. 8 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
