Nepatogumų – per akis
Pasirinkusieji keliauti lėktuvu ne visada informuojami apie savo teises ir pareigas, todėl dažnai nemalonias tokios kelionės staigmenas linkę nurašyti bilieto pigumui. Vartotojų teisių gynėjai tvirtina, kad oro transporto bendrovės nė neprašytos privalo deramai pasirūpinti oro uostuose ne sava valia įkalintais keleiviais.
Ne vienas, planuojantis tolimesnę kelionę ir skaičiuojantis pinigus, renkasi skrydį lėktuvu, manydami, kad pavyks sutaupyti laiką, pernelyg neišlaidaujant.
„Sekundės“ korespondentai pigesnių skrydžių privalumus ir trūkumus išbandė savo kailiu.
Kadangi planuotas skrydis į Oslą šiek tiek pigesnis iš Rygos, nuspręsta keliauti „Air Baltic“ oro linijomis. Miesto kelionių agentūros darbuotoja, parduodama bilietus, patarė prieš skrydį pasitikslinti kelionės laiką. Likus keletui dienų iki numatytos kelionės taip ir padaryta – nemalonių siurprizų lyg ir neturėtų būti. Tačiau vos nuvykus į Rygos oro uostą jie griūte užgriuvo.
Keliautojams buvo paaiškinta, kad lėktuvas į Oslą pakils vėliau – 21 valandą, ir nespėjus pradėti aikštytis, pasiūlė nemokamai papietauti oro transporto kompanijos sąskaita, o kad nereikėtų kiurksoti niūrokame oro uoste – keliauti apžiūrėti Rygos. Artėjant nurodytai valandai, pasigirdo pranešimas, kad lėktuvas į Oslą vėluos dar porą valandų.
Sunerimo keleiviai, iš Norvegijos sostinės vykę toliau. Tėvai išsėmė visas mažamečių atžalų raminimo priemones: mažylių nebedomino nei aptriušusios kaladėlės, nei pro langus rodomi lėktuvai. Nekantriausieji paleido dūdas, pavargusieji snūduriavo mamos ar tėčio glėbyje. Oro uosto darbuotojos pradėjus teirautis, kada gi pagaliau tikėtis skrydžio, ji suskubo domėtis, ar nepatenkintieji gavo 5 latų kuponą pavalgyti. „Aš niekuo negaliu padėti“, – apgailestavo mergina, apdalydama niurzgančiuosius kuponais.
Pranešėja roboto balsu vis informuodavo apie atidedamus skrydžius. Nepatenkintas užsienietis jau nebe barėsi, o isteriškai šaukė. Ne savo valia Rygoje įkalintieji nervingai maigė mobiliuosius telefonus – siuntė prastas naujienas artimiesiems. Gražios reklamos, kviečiančios patogiai, greitai ir pigiai skristi su „Air Baltic“, nebeatrodė tokios gundančios, o tokia kaina sutaupyti pora šimtų litų po varginamo ilgo laukimo – labai jau menka ir šių kančių neatperkanti suma.
Keleiviai buvo išskraidinti jau po vidurnakčio. Moteriai, paklaususiai, ar dar galinti tikėtis iš Oslo nukakti biliete nurodytu maršrutu, ramiai buvo pasakyta, kad tokių vilčių nebepuoselėtų. „Oslo oro uoste prieikite prie biliete nurodytos oro transporto kompanijos biuro, ten jums viską paaiškins“, – paguodė darbuotoja. Viltys sudužo vos nusileidus – Norvegijos sostinės oro uoste gilią naktį dirbo tiks specialiosios tarnybos, o ne oro transporto kompanijų atstovybės.
Kelionę atgal „Air Baltic“ paįvairino neką prastesniais akibrokštais. Registruojantis paaiškėjo, kad skrydis į Rygą atšauktas: „Jei norite, skriskite 19 val. (kitaip tariant, nuo 7 valandos iki vakaro kiurksokite tolokai nuo miesto esančiame oro uoste) arba keliaukite į Vilnių. Dar jums priklauso maitinimas kompanijos sąskaita“, – mintis prieš pietus atsirasti namie į šipulius sudaužė darbuotoja. Keleiviams nieko kito nebeliko, kaip nuraminti nervus užkandžiais ir skristi į Vilnių, tiesa, prieš tai telefonu pranešus laukiantiesiems Rygoje, kad kuo greičiau dumtų pasitikti klajūnų į Lietuvos sostinę. Lėktuvo įgula keleivių už patirtus nepatogumus atsiprašė gražia anglų kalba. Lietuviškame kalbos variante nuspręsta nebeatsiprašyti (saviškiai, matyt, ne tokie jautrūs).
Naujos taisyklės
Dar visai neseniai oro linijų vežėjų atsakomybę dėl atšauktų bei atidėtų skrydžių, prarasto ar vėluojančio bagažo reguliavo tik Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai. Nuo gegužės 1-osios nepatenkintųjų prastu skrydžių organizavimu turėtų būti mažiau, nes įsigaliojo Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė „Sekundei“ sakė, kad keliaujantieji lėktuvais į tarnybą kreipiasi, nes nežino elementariausios informacijos, kuri, kaip nurodyta taisyklėse, privalo būti suteikiama visiems įsigyjantiesiems lėktuvo bilietus.
„Žmonės nežino, ko klausti apie galimybę pakeisti bilietą, ko gali reikalauti atidėjus ar atšaukus skrydį“, – pasakojo L.Čerauskienė. Panevėžyje lėktuvo bilietai paprastai įsigyjami kelionių agentūrose: šios nesuinteresuotos tinkamai informuoti pirkėją, nes parduoda ne savo paslaugą – yra tik tarpininkės. Naujosios taisyklės numato, kad jau bilieto rezervavimo metu oro linijų vežėjas ar bilieto pardavėjas privalo užtikrinti keleivio galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis, o vežimo sąlygos turi būti įteikiamos prieš perkant bilietą.
„Tokia prievolė galioja ne tik Lietuvos oro vežėjams, bet ir visoms kitoms šalies teritorijoje veikiančioms oro transporto kompanijoms ir bilietų pardavėjams“, – pabrėžė „Sekundės“ pašnekovė. Pagrindinės vežimo sąlygos turi būti išspausdintos lietuvių kalba. Keleiviai turi teisę žinoti, ar yra galimybė keisti, grąžinti bilietą, tikslų skrydžio pradžios ir pabaigos laiką, jam privalo būti suteikta informacija apie vežėjo atsakomybę, susijusią su keleivio mirtimi, kūno sužalojimu, bagažo sunaikinimu ar praradimu bei vėlavimu, bilietų keitimu bei grąžinimu.
Plačiau skaitykite birželio 12 d. „Sekundėje”.
Rasa ŠOŠIČ
Nuotr. Keleivis neprivalo oro kompanijos prašyti jam priklausančių paslaugų ir kompensacijų – save gerbiančiai bendrovei tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas.
