-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu kabančios įspūdingo dydžio skulptorių darbų reprodukcijos gali būti paskutiniai kūriniai ant vaiduoklio sienos.
Prieš septynerius metus tokią unikalią galeriją po atviru dangumi sukūręs ir parodas rengęs panevėžietis Albinas Vološkevičius sako dedantis tašką. Meno parodų organizatorius prieš keletą mėnesių sulaukė viešbučio savininko Panevėžio statybos tresto (PST) pranešimo pačiam susimokėti už meno kūriniams apšviesti sunaudojamą elektrą.
Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas.
Iš tolo matomo pastato niūrumą pridengia meno instaliacijos. Naktimis apšviestos jos akį traukia net iš kitapus Nevėžio upės.
Pirmoji paroda ant viešbučio fasado iškabinta dar 2017-aisiais. Panevėžyje tai buvo netikėtas, dar nematytas kultūrinis reiškinys. Praeiviai pakėlę galvas apžiūrinėjo milžiniškus tentus su žymaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus darbais – režisieriaus Juozo Miltinio svečių portretais.
„Pakabinome devynis portretus režisierių, aktorių, kurie buvo lankęsi Panevėžyje ir bendravę su J. Miltiniu. Tikriausiai per tas viešnages jie gyveno šiame viešbutyje. Su ta paroda jie tarsi sugrįžo į viešbutį, o kitoje aikštės pusės, sėdėdamas savo soste, J. Miltinis vėl priėmė svečius“, – pasakoja A. Vološkevičius.
„Dabar pačiam tenka mokėti už elektros sąnaudas, patiriamas apšviečiant meno darbus. Kokie PST motyvai? Visos verslo įstaigos siekia pelno, o kiek žinau, dabar PST išgyvena ne pačius geriausius laikus.“
A. Vološkevičius
Parodos rengėjas mena turėjęs vos septynias paras pagaminti metalo rėmams, tvirtinamiems ant fasado, atspausti nuotraukų reprodukcijas ant įspūdingo dydžio – 3,5 m pločio ir 5,5 m aukščio – tentų, sukabinti instaliaciją.
Panevėžys tuo metu gyveno Kalėdų laukimu. 2017-uosius Aukštaitijos sostinė išlydėjo džiazo ritmu – ši tema dominavo miesto kalėdinėje puošyboje. Į bendrą foną įsiliejo ir J. Miltinio svečiams skirtoji paroda.
„Apšvietimo valdiklį suprogramavome taip, kad šviesos džiazuotų. Palaipsniui jos ant fasado užgesdavo ir dvi minutes viešbutis paskęsdavo tamsoje, paskui vėl sumirgėdavo džiazo ritmu. Tai buvo tarsi nebylus kvietimas gaivinti šitą vietą“, – pasakoja parodos rengėjas.
Pasibaigus parodai, apšvietimas pakeistas – šviestuvai virš tentų dabar ne džiazuoja, o sutemus apšviečia meno kūrinius ir panevėžiečių žvilgsnius kreipia aukštyn.
Įspūdingo dydžio Panevėžio skulptorių, keramikų, stiklo menininkų darbų reprodukcijos – paskutinė A. Vološkevičiaus paroda, surengta ant niūraus viešbučio fasado. P. Židonio nuotr.
Rengdamas pirmąją parodą A. Vološkevičius sako nė minčių neturėjęs, kad tai taps tęstiniu projektu.
Visgi galerijos ant apleisto viešbučio fasado idėjai buvo lemta virsti nauja miesto tradicija.
„Statistika negailestinga visame pasaulyje: kultūra, menas rūpi 35 procentams žmonių. Reikia būti labai dideliu idealistu, kad tą procentą padidintum. Man norėjosi padidinti, parodyti Panevėžio kūrybinį potencialą, kad praeiviai pastebėtų mūsų kūrėjus. Tikrai nebuvo minties viešbutį dangstyti menais. Rūpėjo pristatyti menininkus ir tai, kas aktualu Panevėžiui, kuo miestas turtingas ir gali didžiuotis“, – sako A. Vološkevičius.
Tiek dieną, tiek naktį iš toli matomos parodos pridengė ir miesto centro gėdą – seniai savo funkcijos nebeatliekantį viešbutį.
„Miesto svečiai pamatę tas parodas išsiveždavo netikėtumo įspūdį, kad taip eksponuojami menai. Nors pats esu nemažai keliavęs, bet išties to niekur neteko sutikti“, – prisipažįsta parodų kuratorius.
Per šešetą metų viešbučio fasadą dengė Panevėžio tapytojų, fotografų darbų įspūdingo dydžio reprodukcijos, spalvų suteikė Liuneno (Vokietija), Daugpilio (Latvija) menininkų darbai.
Praėjusių metų pabaigoje iškabintos Panevėžio skulptorių, keramikų, stiklo menininkų darbų reprodukcijos – paskutinė paroda ant viešbučio, surengta A. Vološkevičiaus.
Pasak kuratoriaus, jos eksponavimo laikas išseko, tačiau norėjosi, kad pamatytų miesto gimtadienio svečiai.
„Manau, kritinė riba bus Kalėdos. Būtų per ilgai vieną ekspoziciją tiek laiko laikyti“, – tentus nukabinti ruošiasi A. Vološkevičius.
Jis svarsto pasiūlyti Savivaldybei, galbūt kuri miesto kultūros įstaiga apsiimtų tęsti, ką pats pradėjęs, ir taip pratinti prie meno žmones, gal dar nė karto neužsukusius į jokią galeriją.
Panevėžiečiams susidomėjimą keldavo ne tik meno kūriniai, bet ir juos kabinančių aukštalipių darbas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Ant viešbučio fasado rengtos parodos iki šiol buvo iš dalies finansuojamos Savivaldybės, kitą dalį iš savo kišenės pridėdavo A. Vološkevičius.
Pats trylikaaukščio monstro savininkas – statybų gigantas PST – anksčiau padengdavo elektros, reikalingos naktimis apšviesti eksponuojamus meno kūrinius, išlaidas.
Tačiau statybų kompanija prieš tris mėnesius nusprendė, kad jai per brangu per mėnesį mokėti kelias dešimtis eurų už viešbučio pilkumą pridengiamos parodos apšvietimą.
„Dabar pačiam tenka mokėti už elektros sąnaudas, patiriamas apšviečiant meno darbus. Kokie PST motyvai? Visos verslo įstaigos siekia pelno, o kiek žinau, dabar PST išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kaip ir visi verslo subjektai, turbūt ieško, kur sutaupyti. Aišku, šitos lėšos, apie septyniasdešimt eurų, nėra tas svarus sutaupymas, bet toks jau jų sprendimas“, – sako A. Vološkevičius.
PST sutinka, kad meno parodos pagyvindavo viešbučio išvaizdą. Tačiau statybų kompanija mano prie bendro gėrio prisidedanti jau tuo, kad ant savo niūraus pastato fasado leidžia jas eksponuoti nemokamai.
„Kadangi viešbučio fasadas neišsiskiria ypatingu eksterjeru, manome, kad tokios ir panašios iniciatyvos atlieka keleriopą funkciją – ne tik praktiškai bei su meniniu polėkiu išnaudoja fasado plotą, bet ir pagyvina paties viešbučio išvaizdą bei miesto aikštę.
Iki šiol fasado erdvę nuomojome neatlygintinai, t. y. visiškai nemokamai, ir ilgą laiką savo iniciatyva taip pat padengdavome elektros kaštus. Tačiau gerokai pasikeitus elektros kainoms, abipusiu sutarimu su meno kūrinių autoriumi sutartį atnaujinome – fasado ploto nuoma išlieka nemokama, o elektros kaštus turėtų padengti jis pats“, – teigiama PST atsiųstame komentare.
Kada Laisvės aikštės šašas, nuo pastatymo laikų nematęs kapitalinio remonto, sulauks rekonstrukcijos, PST nedetalizuoja.
„Pakomentuoti apie ateities planus šiuo metu, kol vyksta derinimo procesai, išsamiau negalime“, – paaiškino PST.
