Vardas – nebūtinai visam gyvenimui

Panevėžyje auga Taisonas, laksto Preila, o vaikų aikštelėse daugiausia susirinks jokūbų, dovydų, lėjų ir gabijų.

Miesto bei rajono civilinės metrikacijos skyrių duomenys byloja, kad šiemet gimusiems berniukams daugiausia teikta biblinių bei šventųjų vardų. Mergaitėms rinkti švelnūs, skambūs vardai, tarp jų – susiję su augmenija, vandenviete, metų laiku ar vietovardžiu.

Tėvų įdėtieji vardai kartais tampa našta. Juos pasikeisti šįmet Panevėžio rajone panoro du gyventojai, o mieste – net 17-iolika. Pavardžių keistasi gerokai daugiau.

Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Loretos Guokės teigimu, šįmet mažiesiems panevėžiečiams suteiktų populiariausių vardų sąraše rikiuojasi Dovydas, Jokūbas, Nojus, Lukas, Motiejus, Jonas, Markas ir Herkus. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vyresnioji specialistė, laikinai einanti šio skyriaus vedėjos pareigas Zita Gasiūnienė kaip pačius populiariausius rajono vaikams suteiktus vardus įvardijo Adomą, Jokūbą, Luką, Matą, Nojų, Dominyką, Domą ir taip pat Marką bei Herkų.

Iš šįmet gimusių mergaičių mieste daugiausia bus šaukiama Lėjos, Gabijos, Adelės, Sofijos, Izabelės, Liepos, Lukos, Emos, Gabrielės, Melisos vardais. Tais pačiais vardais dažniausiai krikštytos ir rajono mažylės, tačiau čia tarp populiariausių dar patenka Emilija, Amelija, Luknė.

Reto vardo atžalai ieškoję panevėžiečiai kūdikius krikštijo Grainiumi, Emetu, Taisonu, Madina, Preila, Klėja, Atėne, Keisija, Juna, Lelija, Gruode.

L. Guokė atkreipė dėmesį, kad šiemet kas trečias panevėžietis gimė tėvams esant nesusituokusiems.

Jauniausios kūdikių 2021-aisiais susilaukusios mamos ir Panevėžio mieste, ir rajone – 15-metės. Jauniausiam rajone gimusio kūdikio tėčiui – 20 metų, o Panevėžyje jauniausias tėvelis skaičiuoja dar tik 17-uosius.

Trumpintų pavardžių – penktadalis

Penktadalis šiemet ištekėjusių Panevėžio miesto ir rajono moterų rinkosi sutrumpintą vyro suteiktos pavardės variantą (pavyzdžiui, Jonaitė, Petraitė). Maždaug du trečdaliai nuotakų panoro ilgojo pavardės varianto (Jonaitienė, Petraitienė). Dešimtadalis moterų po santuokos pasirinko dvigubą (Jonaitytė-Petraitienė) pavardę, taip pat dešimtadalis panoro nekeisti pavardės, po santuokos pasiliko mergautinę.

Po santuokos turėti dvigubą pavardę panoro septynios Panevėžio rajone susituokusios moterys, dar šešios rajone po santuokos pasiliko savąją.

Šiemet nė vienas Panevėžyje tuokęsis vyras nepanoro rinktis žmonos pavardės, o štai rajone atsirado vienas toks jaunikis.

Vardus keičiasi vyrai

Per šiuos metus vardą oficialiai pasikeitė du Panevėžio rajono gyventojai, iš jų vienas drauge su vardu pasikeitė ir pavardę. O vien pavardę rajone keitėsi 15 žmonių ir tas jų apsisprendimas visai nesusijęs su santuoka. Dažniausia keisti pavardės kreipiasi moterys po skyrybų. Jos siekia susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę.

Šiemet pavardės keistos ir 80-iai panevėžiečių. Aštuoni jų pavardes pasikeitė į senelių ir prosenelių, viena pavardė trumpinta.

Panevėžiečiai tėvai šiemet trims vaikams pakeitė vardus. Kitaip nei pakrikštijo tėvai, panoro būti šaukiama ir 14 suaugusiųjų. Kaip pastebėjo L. Guokė, vardus dažniau keičiasi vyrai.