Vaikų žaidimo aikštelė įžiebė nesantaiką

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2018.07.12 12:19

Naikinti negalima palikti – kur dėti kabelį, kai kalbama apie dar sovietmetį menančias vaikų žaidimo aikšteles daugiabučių kiemuose.

Kol miesto Savivaldybė maitina pažadais apie vaikams augti ir žaisti reikalingų aikštelių plėtrą, vieni gyventojai stengiasi prikelti sovietinį paveldą, o kiti – juo atsikratyti. Prieš keletą metų vaikų žaidimo aikštelė prie Žemaičių gatvės 37-ojo namo buvo atnaujinta, tačiau dabar jos neliko nė kvapo. Gyventojai nusprendė, kad vietoje tarybinius laikus menančių karstyklių ir čiuožyklos geriau įrengti kelias papildomas vietas automobiliams. Tačiau toks vaikų išvarymas iš kiemo supykdė aplinkinių namų gyventojus, kurių atžalos čia mėgdavo leisti laiką.

Kaip pasakojo Žemaičių kvartale gyvenantis Donatas Golubevas, prieš geras porą savaičių jis patyrė nemenką šoką, kai pamatė, kad Savivaldybės įmonės darbuotojai išardė prie Žemaičių gatvės 37-ojo namo buvusią vaikų žaidimo aikštelę. Nors ši aikštelė statyta sovietmečiu, tačiau buvo dar neblogos būklės ir, jo akimis, vaikams tikrai saugi žaisti. Be to, prieš šešerius metus ji buvo atnaujinta ir perdažyta trispalvės spalvomis – taip buvo restauruotos beveik visos pietiniame miesto rajone esančios vaikų žaidimo aikštelės. 2012 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta nemaža pinigų suma bendruomeniniams projektams. Pietinė vietos bendruomenė, kurios pirmininku buvo D. Golubevas, gavo per 70 tūkst. litų. Dalį šių lėšų ir buvo numatyta skirti vaikų žaidimo aikštelių rekonstrukcijai.

D. Golubevas piktinasi, kad pakako vos kelių parašų, jog prieš keletą metų atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė būtų tiesiog nušluota nuo žemės, o kol dabartiniai vaikai sulauks naujųjų, ir užaugs.

„Norėdami, kad vaikai augtų gražesnėje aplinkoje, aikštelę išdažėme, restauravome. Tai buvo viena tvarkingiausių šio mikrorajono vaikų žaidimo aikštelių, joje rinkdavosi vaikai iš aplinkinių namų. Daug žaliųjų plotų, jokio intensyvaus eismo – ideali vieta žaisti vaikams. Deja, pakako vos kelių parašų, kad aikštelė būtų nušluota nuo žemės“, – piktinosi D. Golubevas.

Jo žiniomis, užteko vos šešiolikos gyventojų parašų, kad Savivaldybė imtųsi griovimo darbų.

Tik išvežus metalines žaidimo aikštelės konstrukcijas, ten gyventojai jau pradėjo statyti savo transporto priemones, nors vietos, kur būtų galima plėsti automobilių stovėjimo aikštelę, yra ir daugiau. Vaikai dabar nebeturi kur žaisti, tad dabar visko prisigalvoja.

„Pats mačiau, kaip gal penki vaikai karstėsi ant nuovažos neįgaliesiems. Tai apie kokį saugumą galime kalbėti, juk nukritus ant metalinių konstrukcijų galima sunkiai susižaloti. Išties liūdna, kad tie, kuriems turėtų rūpėti mūsų vaikai, tokie abejingi“, – kalbėjo vyras.

Nespėjo išgelbėti

Jo teigimu, dar prieš kelis dešimtmečius prie daugiabučių įrengtose aikštelėse žaisdavo po keliasdešimt mažųjų ir toks vaikiškas klegesys niekam netrukdė. Tačiau dabar bandoma vaikus iš kiemų bet kokia kaina išguiti. O paskui stebimasi, kodėl jaunoji karta daugiau laiko praleidžia prie mobiliųjų įrenginių nei gryname ore. Prieš šešerius metus prie to paties Žemaičių gatvės 37-ojo namo buvo norima įrengti ir nedidelę futbolo aikštelę, nuo senų laikų čia mėgdavo žaisti vaikai. Tačiau buvo sulaukta didžiulio gyventojų pasipriešinimo.

„Jau buvome pagaminę ir vartus, bet keli namo gyventojai užprotestavo, kad jiems nieko nereikia, nes vaikai kels triukšmą, kamuoliais apspardys automobilius. Nenorėjome veltis į tokį aršų konfliktą, tad teko savo sumanymo atsisakyti. Tikriausiai norima, kad visi vaikai gyventų užsienyje ar miške“, – kalbėjo D. Golubevas.

Labai panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, kai Aukštaičių gatvės 76-ojo namo pirmininkė taip pat buvo surinkusi parašus, kad būtų naikinama prie jų namo esanti analogiška vaikų žaidimo aikštelė. Tačiau tąkart D. Golubevas pats surinko 120 aplinkinių namų gyventojų parašų ir miesto Savivaldybei įteikė peticiją dėl aikštelės išsaugojimo. Šįkart apie naikinamą aikštelę išgirdo per vėlai.

„Buvau surinkęs 120 parašų, prašydamas nedaryti kvailystės ir nesunaikinti aikštelės, kuri nekelia grėsmės, o šiuo atveju užteko 16 parašų, kad jos neliktų. Kartą vaikai buvo nulaužę krepšinio lentą, kreipiausi į Savivaldybę, kad būtų galima ją pritvirtinti, bet gavau atsakymą, jog tokiems darbams finansuoti neturi lėšų, nors griovimo darbams iš karto jų atsiranda. Kur reikia investuoti, nieko nedaroma tris dešimtmečius, o kur nereikia – iš karto lengva ranka skubama griauti“, – nesuprantama panevėžiečiui.

Jo teigimu, jeigu ir toliau bus taip leidžiama naikinti tokias aikšteles, mažieji nebeturės jokios erdvės saugiai leisti laisvalaikį. Nors yra puikių pavyzdžių, kaip sovietines žaidimų aikšteles galima paversti traukos vietomis – Molainių g. 56-ojo namo kieme vaikų žaidimo aikštelę naujam gyvenimui pavyko prikelti minimaliomis lėšomis.

Pasak pašnekovo, Savivaldybė yra numačiusi naujas žaidimo aikšteles statyti tik valstybinėje žemėje, bet Žemaičių g. mikrorajone yra vos du žemės lopinėliai, kur tokios aikštelės galėtų būti įrengtos, tad vaikams teks kirsti judrias gatves, norint jas pasiekti.

„Viską sunaikinti daug proto nereikia, o kurti niekas neskuba. Vaikų žaidimo aikštelių naikinimas – tai trumparegiškumas ir neūkiškas valstybės išteklių valdymas“, – įsitikinęs D. Golubevas.

Tvarkosi kaip nori

Žemaičių gatvės 37-ojo namo pirmininkui Sigitui Šakeniui nesuprantamas pašalinių žmonių noras kištis į jų bendrijos reikalus. Jo teigimu, išardytoji žaidimo aikštelė jau buvo nesaugi – su atsikišusiais strypais, o iš sūpynių buvo likę tik metaliniai stovai. Gyventojai nuolat skųsdavosi, kad iki nelaimės tik vienas žingsnis, nes jeigu mažieji, mėgstantys užsiropšti ant paties gaublio viršaus, nukristų, pasekmės galėjo būti liūdnos. Tad per paskutinį namo gyventojų susirinkimą buvo nuspręsta, kad sovietmečio palikimą reikia griauti. Daugiau kaip pusės bendrijos narių pritarimo užteko, kad Savivaldybė padėtų įgyvendinti šį norą, mat aikštelė stovi bendrijos nuomojamoje žemėje.

„Aikštelę panaikinome, kad būtų galima pastatyti naują ir saugią. Tam tikrą dalį skirsime automobilių aikštelei, nes kieme nėra kur statyti transporto priemonių, kiek tolėliau planuojame įrengti naują vaikų žaidimo aikštelę – rašysime prašymą Savivaldybei, kad čia galėtų pastatyti saugią, šiuolaikišką. Gyventojai sutinka iš dalies prisidėti prie jos įrengimo“, – kalbėjo S. Šakenis.

Panevėžio miesto Infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vadluga teigė, kad bendrijos išsinuomotoje žemėje gali tvarkytis kaip nori. Šiuo atveju buvo ne vieno ar kelių gyventojų pageidavimas pašalinti senus metalinius įrenginius, o bendrijos daugumos.

„Tai ne šiaip parašai, o visuotinio susirinkimo protokolas. Dėl vieno žmogaus norų negalime nepaisyti daugumos valios. Bendrija tam ir yra, kad visus reikalus, susijusius su namu, galėtų tvarkyti pati, o Savivaldybė gali tik padėti“, – aiškino D. Vadluga.

Vėžlio žingsniu

Žemaičių gatvės 37-ojo namo gyventojai yra pasiryžę prie naujos vaikų žaidimo aikštelės prisidėti ir savomis lėšomis, tačiau Savivaldybė tokių projektų bent kol kas nefinansuoja. Nors tokių prašymų iš daugiabučių gyventojų sulaukiama nemažai. Pasak Panevėžio miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Babilauskienės, miesto Taryboje nebuvo svarstyta galimybė, kad prie vaikų žaidimo aikštelių plėtros galėtų prisidėti ir bendrijos, mat tokiu atveju tos aikštelės būtų rengiamos bendrijai priklausančioje žemėje. Bet kaip parodė patirtis, jos ne taip retai įžiebia nesantaikos kibirkštį tarp daugiabučių gyventojų – vaikų keliamas klegesys po langais patinka ne visiems.

„Turime ne vieną ir ne dvi situacijas, kai daugiabučiai tarpusavyje konfliktuoja – vieni po langais nori turėti aikštelę, kiti – ne, todėl ir buvo nuspręsta, siekiant išvengti tokių konfliktų, vaikų žaidimo aikšteles statyti tik valstybinėje žemėje“, – teigė L. Babilauskienė.

Gyvenamuosiuose rajonuose numatyta vaikams įrengti 56 naujas aikšteles. Šiemet tam yra skirta 40 tūkst. eurų, kurių turėtų pakakti nupirkti keturioms aikštelėms. Iki šios dienos buvo pastatytos penkios tokios aikštelės. Kur šiemet turėtų atsirasti naujos, dar bus sprendžiama. Pasak specialistės, vienas iš pagrindinių kriterijų – kiek aplink tą teritoriją yra daugiabučių, kiek iš jų yra renovuotų, kiek išsinuomojusių žemę ir kiek namų yra pareiškę pageidavimą, kad nori tokių vaikų žaidimo aikštelių.

„Šiuo metu neturime eiliškumo, komisija turi peržiūrėti vietas ir tada bus aišku, kuriems keturiems laimingiesiems pastatysime aikšteles. Pageidavimų yra išties daug. Jeigu būtų skiriama šimtai tūkstančių eurų kasmet, galėtume įvykdyti planą ir per trejus metus, tačiau dabar labai sunku prognozuoti. Kai pastatysime 56 naujas aikšteles valstybinėje žemėje, galbūt bus galima kalbėti apie tolesnę plėtrą ir daugiabučių kiemuose, prisidedant ir patiems gyventojams“, – sakė L. Babilauskienė.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Panevėžys
• #vaikų žaidimų aikštelė