K. Ilginis sako, kad per kelis veiklos dešimtmečius sutikta labai daug įdomių žmonių, surengta sveikatingumo švenčių. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Sveikuolių klubui prireikė atgaivos

Klubas, daugiau nei tris dešimtmečius būręs Aukštaitijos sostinės sveikuolius – uždarytas. Tiesa, tam tikra neoficiali veikla dar vyks. Žinomas mieste sveikuolis, dabar jau buvęs ilgametis Panevėžio juvenologų klubo „Atgaiva“ vadovas Kazimieras Ilginis sako, kad atėjo laikas taip pasielgti.

Sutarė nebetęsti

„Gyvavome 34-erius metus ir jau išsisėmė mūsų jėgos, nebeturime naujų idėjų – pasenome. Sutarėme visi gražiai išsiskirstyti ir sutvarkėme reikalus“, – sako jis.

K. Ilginis pasakoja, kad ir paties jėgos jau nebe tos aktyviai imtis tokių visuomeninių darbų.

„Aš jau seniai norėjau po truputį baigti veiklą ir mes link to ėjome“, – prisipažįsta sveikuolis.

Pasak jo, pats veiklos pakilimas buvo maždaug nuo 1998 iki 2005 metų. Vėliau savaime viskas pradėjo slūgti: veiklos sumažėjo, ėmė stigti lėšų, o ir pačių jėgos jau nebe tos. Veiklių žmonių prieš likvidavimą buvo nedaug – apie dvi dešimtis, nors klubo narių sąraše yra apie 40, tik kiti – ateinantys epizodiškai.

„Išsisėmėme. Buvo laikai, kai mes buvome geriausias sveikuolių klubas Lietuvoje. Turėjome po 200–240 žmonių, daug veiklos. Buvo pakilimo laikai, bet viskam yra pradžia ir pabaiga“, – sako K. Ilginis.

Sveikuolio teigimu, jauni žmonės dabar turi savų interesų, pilna įvairių klubų, galimybių. Tad pritraukti naujų žmonių vis sunkiau, o per jėgą versti nesinori – reikia, kad žmogus pats ateitų, atrastų ir jam patiktų tokia veikla. 1985 metais, kai klubas pradėjo veikti, nieko panašaus nebuvo.

„Šis visuomeninis darbas atėmė daug jėgų, laiko, bet labai džiaugiamės, kad galėjome žmonėms kažkiek padėti.“

K. Ilginis

„Pagrindiniai žmonės, kurie buvo pamėgę klubą, kurie dirbo – paseno. Ilgai ieškojome kitų variantų ir naujų žmonių, kurie vadovautų, galėtų pratęsti šį darbą, – aiškina jis. – Mes labai laimingi, kad turėjome daug nuostabių metų, gražių dienų, susitikimų. Toks visuomeninis darbas atėmė daug jėgų, laiko, bet labai džiaugiamės, kad galėjome žmonėms kažkiek padėti. Manau, padarėme nemažai gero, gražaus darbo.“

K. Ilginis tikisi, kad klubo narių sukaupta patirtis niekur nedings – Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakultetui perduota klubo sukaupta literatūra.

„Ką sukaupėme, liks žmonėms. Tiems, kurie nedalyvavo klubo veikloje, bus gal naujų, įdomių atradimų. Turime geros literatūros“, – jis sako, kad veikla visiškai nenutrūks, tačiau bus neoficiali.

Jei prireiktų, buvę nariai galbūt skaitytų ir paskaitas. Tokios galimybės neatsisakoma. Sveikuolis sako, jog per tiek veiklos metų buvo išugdyta nemažai žmonių, galinčių patarti mitybos ir kitokiais klausimais.

Sveikesnė gyvensena

Per daugiau nei tris dešimtmečius nuveikta nemažai.

„Mūsų pagrindinis tikslas buvo ir, manau, jį pasiekėme – mokyti žmones, kaip sveikiau gyventi. Ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, kad žmogus būtų geresnis, doresnis, išmintingesnis. Mums tai buvo labai svarbu“, – sako K. Ilginis.

Per veiklos metus sulaukta daug svečių, žmonių, kurie mokė, patarė. Prieš nepriklausomybės atkūrimą jie daugiau buvo iš buvusios Sovietų Sąjungos, po 1990 metų apsiribota gyvenančiais Lietuvoje.

Klubas priklausė Lietuvos sveikuolių sąjungai. K. Ilginis pasakoja, kad per metus vykdavo penkios didelės šventės, tačiau kasdienis darbas buvo mokyti žmones.

„Eidavome į klubus, vyko konsultacijos, kaupėme literatūrą, ieškojome geresnių, tobulesnių sveikos mitybos receptų. Vyko įvairūs pašnekesiai, važiuodavome pas kitus ir patys sulaukdavome svečių“, – vardija jis.

Viena įspūdingų švenčių buvo grūdinimosi, kai pirmąją metų dieną sveikuoliai, nerdami į ledinę upę, pažymėdavo pasaulinę ruonių dieną. Ji vyko ir šiemet. Ar ši tradicija mieste išnyks, kol kas nežinia. Sveikuolio manymu, gal iš inercijos ją dar rengs.

K. Ilginis sako, kad per kelis veiklos dešimtmečius sutikta labai daug įdomių žmonių. Klubo durys buvo atviros ir jauniems, ir seniems. Buvo tokių, kurie ateidavo, bet nepritapdavo – gal buvo sunkoka.

„Mes kviesdavome sportuoti, žiūrėti savęs ir namuose, mankštas daryti, bet gal ne visiems tai patiko. Tačiau susidarė stipri grupė, kuriems tai įdomu, paranku, naudinga“, – pasakoja jis.

Sveikuolio manymu, daugelio žmonių nuomonė apie sveiką gyvenseną pasikeitė.

„Svarbiausia man ir visai valdybai, kitiems nariams, kad žmonės taptų geresni, kad jiems nebūtų svarbiausias vien materialinis pasaulis – noras turėti, turėti, turėti. Tai nėra blogai, bet reikia ir išmokti dalintis, aukotis, padėti vieni kitiems, ir bėdoje, ir džiaugsme būti kartu“, – sako K. Ilginis.

Ilgiau nesirgti

Buvęs sveikuolių klubo vadovas K. Ilginis samprotauja, kad galbūt per ilgus veiklos metus neišvengta ir klaidų.

„Turbūt galėjome geriau, įvairiau, bet niekada nėra dirbama idealiai. Mūsų klubas Lietuvoje susikūrė vienas pirmųjų ir kartais, einant nežinomu keliu, nežinai, ar teisingai eini“, – dėsto jis.

Pasak sveikuolio, patardami ar mokydami žmonių negydė ir su šiuolaikine medicina niekada nekonfliktavo, su medikais net bendradarbiavo.

„Mes niekada negydėme žmonių. Tik stengėmės ieškoti per literatūrą, per žinių turinčius žmones, kaip kuo ilgiau gyventi nesusirgus“, – aiškina K. Ilginis.

Jis pasidžiaugė, kad jų gretose būta ir itin garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Pavyzdžiui, pernai pradėjusi 106-uosius metus mirė buvusi klubo narė. Pasak K. Ilginio, į sveikuolių klubą ji atėjo jau perkopusi 70-imt.