Neįgaliųjų integracija – gražūs ir altruistiški žodžiai, bet jie kaip kamparas iš atidaryto buteliuko išgaruoja, kai planuojama likimo paženklintų žmonių artima kaimynystė.
Panevėžio tarybos politikai ketvirtadienį vienbalsiai palaimino idėją valstybinės žemės sklype Rožyno mikrorajone įkurdinti kompleksinį centrą negalią turintiems vaikams – Harmonijos namai. Išgirdę apie tokius planus individualių namų kvartalo gyventojai puolė rinkti parašus, kad tokios įstaigos čia nebūtų.
Gyventojai piktinasi, neva liks be vienintelės mikrorajone žaliosios zonos, parkelyje bus išguldytos gražiosios pušys, o patys dus nuo automobilių.
Tokie motyvai vos 29 arų sklype planuojamų Harmonijos namų idėjos autorius ir stulbina, ir verčia abejoti protestuotojų nesavanaudiškumu. Savivaldybė ramina, kad dėl naujosios įstaigos medžiai nebus kertami – ji numatyta Aguonų ir A. Baranausko gatvių kampe, kur nėra želdinių.
Siūlo kūdikių namus
Rožyno gyventojų bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė teigė kasdien sulaukianti neįgaliems vaikams planuojamo pagalbos centro idėja pasipiktinusių gyventojų skambučių. Netgi į Baltijos kelio minėjimo renginį Rožyne atvykę žmonės, pasak R. Šerplienės, tik apie tai ir kalbėjo.
„Aš jau pavargau nuo mūsų mikrorajono griovimo be jokių diskusijų, tad nebenoriu kištis. Baimės dėl neįgalių vaikų nėra, bet mes neturėsime savo gražių erdvių, nebelieka jokių poilsio zonų, nors rajonas didžiulis. Niekas taip nesielgia“, – piktinosi ir pati R. Šerplienė.
Nors bendruomenės pirmininkė aiškino nesanti nusistačiusi prieš centrą neįgaliems vaikams, vis dėlto būtų linkusi, kad jis būtų steigiamas kitur. Jos nuomone, tam tiktų valstybinių Algimanto Bandzos kūdikių namų Staniūnų gatvėje infrastruktūra.
„Aš ten 22 metus dirbau, augo sudėtingiausių apsigimimų turintys vaikai, sąlygos kuo puikiausios. O kuo dabar virto šie namai? Tuo labiau kad A. Bandzos namų teritorija užima 4,5 hektaro“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
R. Šerplienės nuomone, tokie projektai pirmiausia turi būti aptariami bendruomenėje.
„Per galvą buldozeriu pervažiavo, nusprendė ir padarė. Gal net ir kažkokio keršto simptomai lenda“, – svarsto pirmininkė.
Rožyno bendruomenė dėjo visas pastangas ir bandydama sustabdyti šiuo metu tiesiamos naujos Šiaurinės gatvės, sujungsiančios Pramonės ir Smėlynės gatves, projektą. Kuriam laikui jį buvo sustabdžiusios ir į raudonąją knygą įrašyto šermuonėlio bevaisės paieškos.
Nors Harmonijos namams numatytas sklypas teužima parko vieną kampą, R. Šerplienės nuomone, iškilus šiai įstaigai vietiniai liks be pušyno.
„Bendruomenė į šį pušynėlį neįkels nė kojos. Juk tai bus 120 vietų centras, tokiam skaičiui žmonių reikės ir daugiau privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių. Būkim biedni, bet teisingi, netikiu, kad nebus nukirstas nė vienas medis. Virs daugybė jų, kaip ir buvo tiesiant aplinkkelį“, – kategoriška R. Šerplienė.
Bijo likti be parko
Rožyne gyvenantis Valdas Šteinas, buvęs futbolo klubo „Ekranas“ vienas iš vadovų, taip pat piktinosi Savivaldybės planais. Jo teigimu, dar prieš pusmetį miesto Tarybos narys Rimantas Narkūnas, taip pat gyvenantis Rožyne, susirinkime visiems aiškino, kad į pušynėlį bus investuota 20 tūkst. eurų: įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelės, diskgolfo įrenginiai, lauko treniruokliai. Bendruomenė pritarė tokiai iniciatyvai.
Visgi tokios politiko kalbos kaimynams kol kas tėra vizija. Kaip tik šiuo metu panevėžiečiai gali balsuoti pasirinkdami vieną iš keturių miesto gyventojų pasiūlytų idėjų, kuriai įgyvendinti Savivaldybė skirs iki 20 tūkst. eurų.
Internetu balsuojantys panevėžiečiai sprendžia, kam skirti biudžeto pinigus – pušynėliui Rožyne, alpinariumo, gėlynų, treniruoklių, terasos įrengimui buvusios „Nevėžio“ mokyklos teritorijoje, kur renkasi neįgaliųjų ir kitos visuomeninės organizacijos, žaidimų, sporto ir poilsio vietai įrengti ties Žvaigdžių ir Kniaudiškių gatvių sankirta ar per miesto centrą tekančio Nevėžio pakrantę apsodinti galybe anksti pavasarį pražystančių mėlynų scylių.
V. Šteinas irgi tikina, jog bendruomenė nėra nusiteikusi prieš centrą neįgaliems vaikams, bet nenori likti be vienintelio parkelio.
„Tokią žaliąją zoną turėjome tik vieną. Aš pats esu nemažai keliavęs, mačiau ne vieną tokį pavyzdį, kai parkuose įkurdinti senelių namai ar neįgaliųjų centrai. Niekas ir čia neprieštarautų tokiam centrui, bet reikia kalbėti su žmonėmis. Mes juk turime turėti žaliąją zoną“, – kalbėjo V. Šteinas.
Ieškojo ramios aplinkos
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, jog gyventojų baimė likti be pušyno – visiškai nepagrįsta. Anot jo, Harmonijos namams numatytas sklypas tik pačiame jo kampe, kur net nėra medžių, ties dviejų gatvių sankirta.
„Dar 2016 metais parengtame detaliajame plane šis sklypas nurodytas kaip visuomeninės paskirties. Jis net nėra parko teritorija. Tereikia žmonėms patikėti, kad ten gi ne kalėjimas statomas. Kai kažkur statoma gydymo įstaiga, niekas nesipriešina, o kai šiuo atveju kalbama apie projektą neįgaliems vaikams, kyla toks nepasitenkinimas“, – stebisi T. Jukna.
Miesto Tarybos posėdyje svarstant šį klausimą netgi pasigirdo kalbų, kad Harmonijos namams numatytoje vietoje palaidoti žmonės.
Pasak T. Juknos, tą patvirtinančių duomenų archyvuose nerasta, tačiau prieš pradedant statybas teritorijoje būtų atlikti archeologiniai tyrimai. Jei būtų atkasti palaikai, direktoriaus teigimu, jie būtų deramai palaidoti.
Kol kas ir pati Savivaldybė neturi garantijų, kad tokia neįgaliems vaikams ir juos auginančioms šeimoms svarbi įstaiga išties iškils. Šiuo metu Panevėžys tik pateikęs paraišką, kad gautų tam finansavimą. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 3 mln. 150 tūkst. eurų. Didžiąją jų dalį – 3 mln. eurų – sudarytų europinė parama, likusi suma būtų skirta iš miesto biudžeto. Toks centras vienu metu galės priimti iki 120 neįgalių vaikų ar jų šeimos narių, naujoje įstaigoje būtų įkurtos 24 darbo vietos.
Pagalba šeimoms
„Šio centro unikalumas – pagalba ne tik vaikui, bet ir jo aplinkai. Tėvai galėtų gauti psichologo ar atvejo vadybininko konsultacijas vienoje vietoje. Taip pat terapiją bei mokymus, kaip stiprinti neįgaliojo gebėjimus“, – teigė Panevėžio Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė.
Anot jos, tokiai įstaigai Panevėžyje ieškota ramios aplinkos, kad neįgalūs vaikai patirtų kuo mažiau streso. Individualių namų mikrorajone esančio pušyno pakraštys tam ideliai tiko.
Tokio tipo įstaigos neįgaliems vaikams Lietuvoje dar yra naujiena, tačiau jos nėra retenybė turtingesnėse Europos šalyse. Pasak L. Trebienės, atlikta daugybę mokslinių tyrimų, kad tokios terapijos, nors ir negali pakeisti tradicinio gydymo, tačiau labai veiksmingos vaikui vystantis. Rožyno mikrorajone planuojamoje įstaigoje daug dėmesio būtų skirta šokio, meno, teatro terapijoms.
Prieš rengiant tokio centro projektą atlikta neįgalius vaikus auginančių tėvų apklausa atskleidė, kad labiausiai Panevėžyje trūksta įvairių terapinių paslaugų, ypač logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, kineziterapijos, ergoterapijos, menų terapijos. Daugelis šių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikiama sveikatos įstaigose, bet šeima jų gauna ribotą kiekį, o ir eilės pas tokius specialistus gana nemažos. Būsimajame centre tokios pagalbos šeima sulauktų operatyviai. Pavyzdžiui, jeigu mamai būtų neramu, kodėl kaimynų ar draugų tokio paties amžiaus atžalos jau kalba, o jos ne, kodėl kiti mažyliai pradeda vaikščioti, o jos dar net neatsistoja, galėtų ateiti pas specialistus pasikonsultuoti ir gauti pirmąją pagalbą, informacijos, kaip pati gali padėti vaikui, kol sulauks sveikatos priežiūros įstaigų pagalbos.
„Šeimos galės kreiptis net tada, kai sužino, kad galbūt į pasaulį gali ateiti negalią turintis vaikelis“, – kalbėjo Jaunuolių dienos centro direktorė.
Bendruomeniška atjauta
Nors pagalba ir atjauta greta esančiam – dorybės, eskaluojamos akcentuojant bendruomeninės veiklos idėjas, vis dėlto visuomenės nenoras įsileisti silpnuosius nėra toks jau retas reiškinys.
Biržuose Latygalos g. žmonėms vos tik sužinojus, kad jų gatvėje bus statomas namas aštuonių mažamečių šeimynai, meilė vaikams kaipmat išgaravo. Surinkta 150 parašų, kad toks namas neiškiltų. „Globos namams numatytos penkios vietos, tai iš tų visų sugalvojo įkurdinti pačioje gražiausioje!“, „Šitiek metų gražinom aplinką, o dabar gražiausią kampelį norite atiduoti vaikams“, „Mes ne prieš vaikus, mes prieš tai, kad vaikus atkeltumėte čia, į gražiausią vietą prie ežero“ – tokius motyvus žėrė prieš vaikų kaimynystę nusistatę biržiečiai.
O Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, 40 gyventojų protestavo šalia statybvietės, kur turi iškilti namas 10 protinę negalią turinčių žmonių.
Mes ne prieš vaikus, ne prieš neįgaliuosius, ne prieš socialiai remtinuosius, bet tik tada, kai jie toliau nuo mūsų namų?