-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš Kėdainių tragedijos nepasimokyta. Lietuvai apraudant į paskutinę kelionę lydimą patėvio užmuštą keturmetį, situacija nesikeičia – vaikai talžomi, daužomi, smaugiami ir toliau. Atrodo, nėra jėgos, galinčios apginti pačių artimiausių žmonių skriaudžiamus mažuosius.
Sekmadienio vakarą policijai teko skubėti nuo įniršusios motinos gelbėti dar vieno vaiko – šį kartą devynerių metų panevėžiečio. Apie 22 valandą Bendrosios pagalbos centras gavo pranešimą apie smurtą prieš vaiką šeimoje. Policijai nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad namuose smurtavo 31 metų moteris – jai nustatytas 0,79 promilės girtumas. Pasirodo, pripuolusi prie vaiko motina spaudė jam kaklą ir rankas. Laimė, vaikas rimtų sužalojimų nepatyrė. Šiuo metu jis pas giminaičius, motina sulaikyta dviem paroms.
Kaip teigia Panevėžio apskrities policijos komisariato atstovė Rasa Černauskaitė, smurto prieš vaikus atvejų nemažėja. Į policiją nuolat skambina kaimynai, kiti šeimos nariai, giminaičiai ir praneša apie girdimą triukšmą, vaikų verksmą, skandalus. Dažnai susirūpinusiųjų nerimas būna pagrįstas, išaiškinama, jog vaikai iš tikrųjų buvo skriaudžiami.
Ypač tokių atvejų padaugėjo praėjusiais metais – per metus nuo suaugusiųjų smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 91 vaikas. Smurto padaugėjo dvigubai – 2015-aisiais nukentėjusiųjų buvo registruota 43.
Apie kiekvieną atvejį policija praneša Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šios tarnybos specialistai sprendžia, koks bus tolimesnis vaiko likimas.
Apie sekmadienio vakarą mieste įvykusį smurto prieš vaiką atvejį Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius sužinojo pirmadienio rytą. Skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad šeima, kurioje įvyko incidentas, į probleminių šeimų sąrašą neįtraukta.
Šiuo metu specialistai aiškinasi įvykio aplinkybes, o tada bus sprendžiama, kokių veiksmų imtis.
Šis atvejis Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams ne išskirtinis. Kaip ir visoje šalyje, Panevėžyje vaikai vis dar auginami juos „auklėjant“ diržu, kumščiais, purtymais, smaugimais, patyčiomis.
Smurto išraiškos, kaip teigia A. Grainienė, labai įvairios – vaikams tenka patirti ir fizinį, ir psichologinį, ir seksualinį smurtą.
Kokių priemonių aukščiausiu lygmeniu bus imamasi, kad situacija keistųsi, dar niekas tiksliai nežino. Kalbama apie naujų įstatymų priėmimą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos centralizavimą, griežtesnius reikalavimus atsakingiems asmenims.
Kol kas kiekvienos savivaldybės specialistai dirba pagal savas taisykles – bendros sistemos nėra ir jos labai pasigendama. Šešiasdešimt savivaldybių – tiek pat savų sprendimų būdų.
Tad Lietuvoje visu balsu prabilta, jog vaiko teisių apsaugos tarnybos neturėtų būti pavaldžios savivaldybių administracijoms, – reikalinga centralizuota įstaiga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad šiuo metu dirbama su nevyriausybiniu sektoriumi, siekiant pateikti Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pasiųsiantį aiškią žinią, kad smurtas prieš vaikus yra netoleruotinas ir baustinas reiškinys.
Vaiko teisių apsaugos skyriai galėtų būti pavaldūs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jai pavaldžiai įstaigai. Tai padėtų pritaikyti socialiniams darbuotojams vienodus veikimo kriterijus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, Vyriausybėje artimiausiu metu bus priimtas nutarimas, kuriuo bus nustatytas algoritmas, kaip turi bendradarbiauti įvairios tarnybos, siekiant apsaugoti vaikus jame bus nubrėžtos aiškios ribos, kas už ką atsakingas ir kas ką turi daryti.
Daugelis su smurtu prieš vaikus susiduriančių specialistų mano, kad būtina kuo greičiau priimti įstatymą, draudžiantį naudoti kūno bausmes.
Kaip teigia A. Grainienė, tai būtų dar viena priemonė siekiant pažaboti smurtą šeimose.
Per praėjusius metus į Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį buvo patekę 40 smurtą šeimose patyrusių vaikų. Dėl smurto, taip pat ir dėl kitų priežasčių ar dėl vaikų nepriežiūros iš šeimų paimti 55 vaikai.
„Signalai apie šeimose skriaudžiamus vaikus skyrių pasiekia labai dažnai“, – „Sekundei“ teigė A. Grainienė.
Kaimynai, giminaičiai, mokytojai, auklėtojos, pažįstami kilus įtarimų apie tai praneša tarnybai, nors kartais ir per vėlai. Iš šeimų paimti skriaudžiami vaikai dažnai patenka į giminaičių šeimas – pas močiutes, tetas ir kitus artimus žmones. Laikinąją vaiko globą nustato Savivaldybės administracijos direktorius, o siekiant nuolatinės globos kreipiamasi į teismą.
Panevėžio rajone situacija irgi tokia pat, kaip ir visoje šalyje. Kaip sako rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė, išgirsti apie kurioje nors seniūnijoje vykstantį smurtą šeimoje – darbo kasdienybė. Vedėja įsitikinusi, kad būtina griežtinti tėvų atsakomybę – ji kol kas labai menka.
I. Matuzevičienė mano, kad į skyriaus specialistų akiratį patenka toli gražu ne visi smurto atvejai. Visa tai, kas vyksta už uždarų durų, sužinoti ne visada pavyksta.
Tad specialistė sako norinti, kad neliktų abejingumo ir kiekvienas skriaudžiamas vaikas pradėtų rūpėti visiems: seniūnijoms, mokykloms, kaimynams, pažįstamiems žmonės.
Geriau skundas nepasitvirtins, negu suabejojus, ar verta apie tai pranešti, bus paliktas be dėmesio galbūt skriaudžiamas vaikas. Pranešti galima ne tik Vaikų teisių apsaugos skyriui, bet būtinai ir policijai, kad būtų sureaguojama greitai ir veiksmingai.
Pasak skyriaus vedėjos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams, socialiniams darbuotojams sunku numatyti, kaip gali būti elgiamasi vienoje ar kitoje šeimoje. Vienos šeimos nuolat stebimos, kitos – mažiau, ir tik patys artimiausi žmonės – kaimynai, giminės – žino, kas vyksta iš tikrųjų.
„Būna, kad vaikų motinos dažnai keičia sugyventinius ir, žiūrėk, vieną mėnesį šeimoje situacija vienokia, o kitą – jau visai kita“, – sako I. Matuzevičienė.
Per praėjusius metus rajone užfiksuoti 6 smurto prieš vaikus atvejai.
Sumušti, sužaloti vaikai neretai patenka ir į medikų rankas. Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Jolantos Vokietienės teigimu, apie kiekvieną įtartiną atvejį medikai praneša policijai. Kartais pareigūnai kilus įtarimų, kad vaikai gali būti sumušti suaugusiųjų, atveža patikrinti, nustatyti sveikatos būklę.
„Tai prasidėjo ne dabar“, – sako skyriaus vedėja. Prieš vaikus smurtaujama nuolat, tik dabar pagaliau atkreiptas dėmesys ir gal bus imtasi veiksmingesnių priemonių.
Iš tėvų paimti vaikai, jeigu nerandama juos galinčių priglausti artimųjų, apgyvendinami Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyriuje. Šiuo metu čia gyvena aštuoni vaikai.
Šio centro direktorės pavaduotoja Aida Žygelienė primena, kad smurtas gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis. Dar viena smurto rūšis yra nesirūpinimas vaikais. Pas mus bene labiausiai paplitęs emocinis smurtas ir visos nesirūpinimo vaikais išraiškos. Antroje vietoje – fizinis smurtas. Rečiau pasitaiko seksualinis smurtas.
A. Žygelienė sako, kad jeigu tėvai riejasi ir mušasi tarpusavyje, vaiko nė nepaliesdami, nereiškia, kad jis nepatiria smurto. Tokioje šeimoje vaikas lygiai taip pat kenčia, o užaugęs gali būti agresyvus, linkęs į nusikaltimus.
„Mūsų visuomenė smurtą, atrodo, toleruoja. O visi įvykiai rodo, kad jau pats laikas keisti požiūrį ir suprasti, kad artimoje aplinkoje, šeimoje, negali būti jokio smurto“, – „Sekundei“ tvirtino A. Žygelienė.
Ji primena, kad bet kuriuo atveju, įtarus, jog vaikas patiria smurtą, apie tai reikia pranešti policijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Dabar dažniausiai nenorima gadinti santykių su pažįstamais žmonėmis, bijomasi įsikišti ne į savo reikalus, linkstama nutylėti. O nedrausminami, nesustabdomi smurtautojai ir toliau siautėja.
