P. Židonio nuotr.

Šalia ligoninės – karo vaizdai

Šalia Respublikinės Panevėžio ligoninės ketvirtadienį akis traukė gąsdinantys vaizdai. Viena paskui kitą karo medikų mašinos, lydimos šarvuočio, į ligoninę gabeno sužalotus karius.

Laimei, tai tik keletą valandų trukusių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pratybų scenarijus, o ne kraupi realybė.

Vežė sužeistuosius

Respublikinės Panevėžio ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Irmantas Grubinskas pasakojo, kad tokių pratybų tikslas – kariuomenės ir civilinių gydymo įstaigų bendradarbiavimas.

Anot jo, esant dabartinei geopolitinei situacijai, tokios pratybos labai svarbios.

Šiose pratybose dalyvavo karo medikai iš Olandijos, Norvegijos, Vokietijos.

„Labai svarbu, kad medikai pamatytų karinius sužalojimus ir įsivaizduotų, kokio lygio sužeistųjų galime sulaukti karo atveju.“

I. Grubinskas

Respublikinė Panevėžio ligoninė pasirinkta neatsitiktinai – ji didžiausia regione, galinti suteikti geriausią pagalbą tokiais atvejais.

„Be to, ligoninė yra antro lygio traumų centras. Joje pakankamai pajėgumų, kad galėtume priimti sužeistuosius ir suteikti jiems kvalifikuotą medicinos pagalbą“, – teigia I. Grubinskas.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pratybos su kariais vyksta jau ne pirmus metus.

Paprastai jose dalyvaujama kartu su lietuviais kariais – Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.

„Dabar prisijungė ir mūsų NATO partneriai“, – pasakojo I. Grubinskas.

Galerija

Svarbi patirtis

I. Grubinskas pats yra Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos rezervo karys.

Gydytojas ne kartą yra dalyvavęs tarptautinėse pratybose, dirbo ir Afganistane.

Tad jam tokie sužalojimai ir pratybos nėra jokia naujiena.

Tačiau medikams tokia patirtis pratybose – labai svarbi. Pasak I. Grubinsko, ligoninė yra civilinė, tad tokių sužalojimų, kokie nutinka karo metu, civiliai medikai praktiškai nemato.

„Labai svarbu, kad medikai pamatytų karinius sužalojimus ir įsivaizduotų, kokio lygio sužeistųjų galime sulaukti karo atveju“, – pabrėžia Chirurgijos skyriaus vedėjas.

Pratybų scenarijų kūrė karo medikai. Jis paremtas karo metu pasitaikančiomis situacijomis: į ligoninę vežti „sužeistieji“ dėl sprogimų padarytų sužalojimų, šautinių žaizdų, civiliniame gyvenime gydytojai dažniausiai tokių nemato.

I. Grubinsko teigimu, karo medikai turi pajėgumų suteikti pradinę pirmąją pagalbą, stabilizuoti paciento būklę, bet neturi galimybių tęsti gydymą – teikti chirurginę, intensyviosios terapijos pagalbą, prireikus atlikti kompiuterinę tomogramą.

Tokie ligoniai, stabilizavus jų būklę, vežami į didesnę ligoninę gydyti.

I. Grubinskas pats yra Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos rezervo karys. Gydytojas ne kartą yra dalyvavęs tarptautinėse pratybose, dirbo ir Afganistane. P. Židonio nuotr.

Ligoninės darbas negali sutrikti

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas įsitikinęs: tokios pratybos medikams naudingos, nes mokomasi pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Personalas mokosi, kaip dirbti, kad nesutriktų ir ligoninės darbas aptarnaujant įprastus pacientus, ir būtų suteikta pagalba kariams.

„Ar ekstremali situacija, ar ne, ligoninės darbas negali sutrikti, nes infarktai niekur nedingsta, apendicitai irgi. Reikia pasiruošti taip, kad galėtume teikti pagalbą ir nukentėjusiems nuo karo veiksmų, ir sunegalavusiems civiliams“, – sako direktorius.

Praėjusiais metais ligoninės personalas su kariais treniravosi du kartus. Vyko „Karaliaus kirčio“ pratybos su Karaliaus Mindaugo husarų bataliono bei su NATO kariais.

A. Skorupsko teigimu, popierių galima prirašyti daug, bet pratybos padeda teorines žinias įtvirtinti praktiškai.