jos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną. Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas A. Januška sako, kad besitęsianti rusijos agresija ir nauja JAV gynybos politika vykdo geopolitinį pasaulio perversmą. Pasak jo, kovojama ir dėl to, kokiomis taisyklėmis pasaulis vadovausis ateinančius dešimtmečius. Kitas Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs užsienio reikalų ministras, 2010–2014 metais Lietuvos ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas pabrėžė, kad pernai į JAV prezidento postą sugrįžęs Donaldas Trumpas sugriovė tarptautinėmis sutartimis ir taisyklėmis pagrįstą pasaulį. Vis dėlto, jo manymu, jeigu viskas baigsis daugmaž gerai, tai pažadins Europą galiai. Kritinis taškas Minint ketvirtąsias plataus masto rusijos agresijos prieš Ukrainą metines, A. Januška sako, kad esame kritiniame taške, kur karinis sprendimas fronte tampa vis labiau miglotas, o ekonomika ir politinės valios ištvermė lemia vis labiau. Esą kovojama ir dėl to, kokiomis taisyklėmis pasaulis vadovausis ateinančius dešimtmečius. „Besitęsianti rusijos agresija ir nauja JAV gynybos politika vykdo geopolitinį pasaulio perversmą. JAV Europą mato ne kaip sąjungininkę, bet kaip konkurentę, o Ukrainą – ne kaip agresijos auką, o kaip kliūtį siekiamam suartėjimui su Maskva. JAV planuoja milžiniškas investicijas į rusiją – tai dalis abejotinos grandstrategijos atskirti rusiją nuo Kinijos. rusija tą supranta, ir per savo partnerystes su Kinija, Šiaurės Korėja, Iranu bando kelti savo kainą, politinį reikšmingumą“, – komentavo diplomatas. Anot jo, tokios mums svarbios vertybės ir taisyklės, kaip sienų neliečiamumas, valstybių teritorijų integralumas, laisvės ir demokratijos prioritetas šiuo metu neatrodo, kad būtų reikšmingos, neperžengiamos linijos. Signatarui sunku suprasti tuos, kurie tai vertina kaip realybę, su kuria būtina susitaikyti. „Nors Joe Bideno laikų demokratijų vienijimosi prieš autokratijas pastangos bent laikinai yra atidėtos ir šiandien pasaulio taikos tarybos kuriamos autokratijų pagrindu, tačiau dar nėra įrodyta, kad JAV galutinai traukiasi iš laisvės ir savo sukurtos pasaulio tvarkos lyderių. Esminiai geopolitiniai momentai – Kinija kaip pagrindinė problema, Europos Sąjunga (ES) atsakinga už savo gynybą – nesikeis, bet visi ideologiniai JAV MAGA elementai, diktuojantys požiūrį į pasaulį ir Europą, kur Vengrija yra prioritetas, neturėtų būti amžini. Nepaisant visų sudėtingumų, ES ir NATO pajėgumai didėja, tačiau Lietuvai šiandien reali saugumo garantija yra Ukrainos nepralaimėjimas“, – pažymėjo A. Januška. Daug svarstoma apie tai, kiek dar rusija pajėgi tęsti karą. P. Vaitiekūno teigimu, šioje šalyje yra skurdo tragedija, totalitarizmo ir teroro savo piliečių atžvilgių siaubas. Taip pat – ir civilizacinė griūtis. Diplomatas sakė, kad atakuodamas Ukrainą V. Putinas tiesiog padarė klaidą – jis tikėjosi, kad kova truks tik kelias savaites, o perėmusi Ukrainos kontrolę rusija pastatys savo marionetinę vyriausybę. „Tą liudija Pakistano premjeras, kuris lygiai prieš ketverius metus buvo Maskvoje, ir V. Putinas jį nuramino, kad čia kelių savaičių laikas, tas karas nesitęs ilgai, „mes viską išspręsime“. O dabar jis tiesiog negali tos klaidos ištaisyti. Karas V. Putinui negali sustoti, agresija turi tęstis, nes tiktai karas vienija rusus apie V. Putiną. Ir, jeigu karo nebeliktų, atsirastų klausimai ir labai bjaurūs atsakymai, kad rusija tiktai prarado: pateko į izoliaciją, sugriuvo ekonomika, ji militarizuota, milijonai žūčių ir invalidų“, – aiškino buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. Anot jo, norint išvengti šių klausimų ir neprarasti valdžios, vienintelė išeitis V. Putinui yra tęsti agresiją. Esą jeigu jį kažkaip privers sutikti su paliaubomis Ukrainoje, agresija tęsis kitoje vietoje. Kartu P. Vaitiekūnas pažymėjo, kad pasaulis, kuris buvo pagrįstas tarptautinėmis sutartimis, taisyklėmis, sugriuvo – jį esą sugriovė D. Trumpas. Diplomatas svarstė, kad, matyt, tam atėjo laikas, nes 77 mln. amerikiečių pasakė, jog nenori tokios Amerikos lyderystės, kuri per brangiai kainuoja, o Europa nemoka už savo saugumą ir panašiai – tokiu būdu D. Trumpas atsidūrė Baltuosiuose rūmuose. „Jeigu viskas baigsis daugiau mažiau gerai, tai šito pasaulio griūtis pažadins Europą – pažadins Europą galiai. Matote, Europa yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų – matyt, antra pasaulio ekonomika pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (BVP). (…) Bet būti didele ekonomika nereiškia būti pasaulio galybe. Ir Europa nebuvo pasaulio galybė. Tai, ką dabar padarė D. Trumpas sugriaudamas tą seną pasaulį, galbūt pažadins Europą galiai. Galbūt Europa taps antrąja ar trečiąja pasaulio galia. Bet tam reikia vienytis. O Europa kol kas negali be Amerikos resursų. Ir nėra modelio, kaip suvienyti Europą“, – kalbėjo jis. Diplomato teigimu, Europa negali susivienyti, nes nėra valstybinės kalbos. Jis mano, kad Europos valstybine kalba negali būti vokiečių, prancūzų, italų ar dėl daugelio emocinių priežasčių – anglų. „Bet jeigu Europą užkabins karo sparnas, karas bus vykdomas iš mūsų pusės anglų kalba ir Europa susivienys turėdama valstybinę kalbą – anglų kalbą. Tai, matyt, ir geras, ir kartu labai blogas scenarijus“, – dėstė P. Vaitiekūnas. Jo nuomone, rusijos ketinimai pulti NATO yra visiškai realūs ir absoliučiai mums grasantys. Agresijos smaigalį nukreiptų kitur Jau kurį laiką vyksta derybos dėl galimo karo nutraukimo. A. Januška mano, kad pirminė strategija dėl karo pabaigos – pirma paliaubos, po to derybos dėl taikos sąlygų – buvo logiška, tačiau Aliaskos susitarimas viską kardinaliai pakeitė. Jis sakė, kad V. Putino karo „taikos“ strategija nugalėjo, deramasi dėl „taikos“ ne įvedus paliaubas, o toliau vykdomo ukrainiečių genocido ir Ukrainos griovimo metu. Todėl šiandien sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina gali sutikti atsisakyti savo labiausiai įtvirtintų gynybai teritorijų už neaiškias saugumo garantijas. Kartu diplomatas pažymėjo, kad NATO ir ES šalys puikiai supranta, jog bet kokios rimtesnės garantijos – automatinė reakcija į rusijos provokaciją ES šalių kariniu atsaku – nerealios būtent todėl, kad dar viena karo stadija yra per daug reali. „Niekas Europoje ir JAV nenori tiesioginio karo su rusija, nes tai gali būti branduolinis karas – tai yra neįveikiamas tabu, todėl sunku čia rasti sprendimą, nebent apsimesti, kad garantijos „rimtos“ – kaip ir Budapešto memorandumo. Be to, rusija, per D. Trumpo derybininkus turi veto teisę, diktuodama, kad jokių rimtesnių „Norinčių koalicijos“ pajėgų Ukrainoje ji netoleruos. Kitaip tariant, pagal šią eskalacijos vengimo logiką, Ukraina negali būti NATO nare todėl, kad karo grėsmė su rusija žymiai išaugtų. Todėl ir visos garantijos gali būti tik tokios, su kuriomis sutiktų rusija, o kam Ukrainai tokios garantijos, ypač jei už tai reikia sumokėti savo labiausiai įtvirtintomis teritorijomis?“ – kalbėjo A. Januška. Tačiau, kaip pridūrė jis, šiame D. Trumpo ir V. Putino pasaulyje įmanoma, kad jie susitars ir privers Ukrainą taikai. A. Januška pabrėžė, kad kokios bus to pasekmės Europai ir Lietuvai yra labai rimtas klausimas. Jis akcentavo, kad mūsų šalis taip pat neturėtų užsimerkti – esą nusiraminti su 5,38 proc. BVP gynybai tikrai nevertėtų. P. Vaitiekūnas pakartojo, kad taikos nebus tol, kol rusiją valdo V. Putinas. Esą gali būti, kad Ukrainoje karas baigsis, nes ši šalis pasirodė esanti nenugalima, kol kovoja Ukraina, nekovojame mes. Tačiau tada rusija savo agresiją, anot jo, nukreips į kitą šalį ar regioną. Kaip svarstė signataras, galbūt į Pietų Kaukazą, konkrečiai – Armėniją. Ši šalis pastaruoju metu atsigręžė į Vakarus, nori tapti Europos dalimi, neseniai ten lankėsi JAV viceprezidentas. Birželį šioje valstybė numatomi parlamento rinkimai, o vienintelė provakarietiška – dabartinio premjero Nikolo Pašiniano partija. „Ir jeigu jis laimės tuos rinkimus, visos kitos opozicinės partijos yra prorusiškos, prokremlinės ir planuoja kitokią Armėniją ateityje – prorusišką ir rusijos įtakos zonoje, tai, galimas dalykas, V. Putinas agresijos smaigalį nukreips į Armėniją. Be to, aplink rusiją yra sutūpę labai daug juodų paukščių, kur tikimybė, kad tas įvykis įvyks, yra nedidelė, bet pasekmės yra lemiamos. Aš manau, kad gali būti mums labai netikėtų veiksmų“, – nurodė jis. P. Vaitiekūnas pasakojo, kad ir praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame „Laisvosios rusijos forume“ opozicionieriai Igoris Jakovenko ir Andrejus Piontkovskis pasiūlė naują terminą „kovinė politologija“ ir išdėstė savo požiūrį, kad rusijos karas prieš Vakarus praktiškai negali baigtis rusijos pralaimėjimu ir NATO karių paradu Maskvoje. Pasak jo, tai neįmanoma dėl branduolinio ginklo. Scenarijus, kad rusija subyrės, jų nuomone, yra rizikingas – esą pats geriausias scenarijus pasauliui būtų likviduoti V. Putiną. „Jis atsiprašė sakydamas, kad apie tokius dalykus nebuvo priimta kalbėti, bet paragino savo draugus, kurie turi įtakingus kanalus, turi klausytojų po vieną ar keletą milijonų, kad „mes turime kalbėti apie tai. Užtenka vieno pasiryžusio žmogaus ir šitas labai negatyvus pasauliui scenarijus galėtų užsibaigti, jeigu tiesiog būtų likviduotas V. Putinas.“ Taigi kad visko čia dar gali būti. Kol V. Putinas gyvas, karas negali pasibaigti. Jis viena forma ar kita, vienoje ar kitoje Europos vietoje tęsis“, – sakė P. Vaitiekūnas. V. Putino spąstai Skelbta, kad, šaltinių duomenimis, V. Putinas karą nusiteikęs tęsti dar kelerius metus, taikos derybose Ukraina nesutinka atiduoti Donbaso rusijai. D. Trumpas vis dar greitai nori taikos ir grįžti prie santykių su rusija plėtros. Vakarų parama Ukrainai, kaip skelbta, pernai buvo mažiausia nuo karo pradžios ir t. t. P. Vaitiekūnas nemato grėsmės dėl galimų Vakarų paramos Ukrainai pokyčių. Anot jo, anksčiau JAV padėjo Ukrainai tiesiogiai tiekdama ginklus ir pinigus. Dabar, nors beveik neduoda nieko, ginklai ir parama vis tiek pasiekia Ukrainą. „Europa perka ginklus iš D. Trumpo ir perduoda juos Ukrainai. Tiesiog realizavosi kitas pagalbos kanalas. Ir Vengriją, jos veto mes kažkaip įveikiame ir randame susitarimą. Reikėtų apskritai suspenduoti Vengrijos narystę ES ir NATO ir baigti šitą cirką karo akivaizdoje. Bet čia jau nieko nepadarysi. Europiečiai tokių dalykų nesugeba daryti ir ilgai nesugebės dar daryti“, – sakė jis. Taip pat buvęs užsienio reikalų ministras neabejoja, kad Ukraina kovos toliau. „Ketverius metus kovojo ir, jeigu reikės, dar kovos toliau. Ji nepasiduos. Karo pobūdis keičiasi. Jam keičiantis, sėkmė vis labiau ir labiau atsisuka į Ukrainos pusę“, – teigė P. Vaitiekūnas. Kalbėdamas apie taikos derybas, A. Januška minėjo, kad vienas iš V. Putino pasiruošimo greitai pergalei aspektų buvo rusijos Konstitucijoje įtvirtinta dalies Ukrainos teritorijų juridinė aneksija. Tai atrodo kaip spąstai pačiam V. Putinui, nors ir čia gal yra jo derybinė taktika. „Pagal rusijos Konstituciją, Kremliaus interpretacijoje, šiandien Ukraina yra „užėmusi“ dalį rusijos teritorijų, todėl V. Putinas dėl savo režimo stabilumo, neva negali sutikti su teritorijų, įtvirtintų rusijos Konstitucijoje, „praradimu“ taikos susitarime. Kai tokia logika derybose yra priimama kaip realybė, kai V. Putino reikalais rūpinamasi labiau nei Ukraina, teisingumo čia negali būti surasta. Iš viso apie kažkokį teisingumą besiginančiai Ukrainai šiandien neverta kalbėti“, – komentavo jis. „Kai JAV iš esmės nebeteikia ginklų Ukrainai, ir viską tik parduoda už ES, tai yra mūsų pinigus, dar rimtesnės sankcijos jau kiek laiko guli Kongrese, laukdamos D. Trumpo leidimo, kurio, matyt, nebus, vienintelė viltis lieka ES parama Ukrainai. Ir tai nėra tik iš gerų norų ir empatijos. Tai būtinybė ES gynybai, nes ciniškai mes per Ukrainos gynybą ir ukrainiečių gyvybes laimime laiko pasiruošimui. Tie 90 mlrd., kuriuos ES sukrapštė ir, nepaisant ruso-Vengrijos dabartinės valdžios pastangų, tikėkimės pradės naudoti, leis Ukrainai išgyventi du metus. Tai nėra blogai. Galėjo daugiau, bet ir tai svarbu. Dalis tų pinigų bus investuota į gynybos pramonės pajėgumus pačioje Ukrainoje, kas stiprina Ukrainos autonomiją ir Ukrainą kaip vieną svarbiausių ateities ES inovatyvios gynybos ramsčių“, – pridūrė A. Januška. Pasak jo, vienas iš labiausiai neprognozuojamų dalykų yra tai, kad Ukraina keturis metus dar gyva ir ginasi. Karas visada neprognozuojamas, bet šis Ukrainos gynybinis karas nė iš tolo nebuvo nuspėjamas – beveik niekas rimtai negalėjo prognozuoti, kad rusija patirs tokią žalą, jog ukrainiečių valia yra tokia stipri, kad karas tiek transformuosis į technologijų karą, jog ši agresija taip pakeis globalios politikos struktūrą. A. Januškos manymu, yra du akivaizdūs scenarijai – priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. „Priverstinė „taika“ yra vienas iš Kremliaus per D. Trumpo derybininkus primestų naratyvų – pasiduoti rusijai tokiomis sąlygomis yra humaniška, nes tai gelbsti visų karių gyvybes, o V. Putino pergalė – nes jie stiprūs ir pranašesni – neišvengiama. Ši V. Putino klasta yra suprantama, ir aišku, kad tokia „taika“ tėra pasiruošimas naujam karui. Bet naratyvas stiprus, turi poveikį visuomenėms. Ir ypač pavojingas Lietuvai, nes tas pats „pasidavimo humanizmas“ bus taikomas ir toliau. Ir Lietuva turėtų ruoštis tokiam scenarijui visu savo pasipriešinimo pajėgumu“, – sakė diplomatas. Kartu jis pridūrė, kad, jei karas tęsis, mes liksime nežinomybėje. Gali būti, kad rusijos ekonomika nebegalės pakelti tokio intensyvumo karo naštos, mobilizacija nekompensuos žuvusių, sankcijos veiks ir V. Putinas pradės ieškoti karo pabaigos sprendimų. Bet, kaip pažymėjo A. Januška, gali būti, kad ir Ukrainos žmogiškieji resursai nebegalės tęsti tokio lygio pasipriešinimo, nors mes niekada negebėjome įvertinti ukrainiečių rezistencijos gilumo ir valios. Turi žinią ir Kapčiamiesčio gyventojams Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją A. Januška pažymėjo, kad mūsų šalis per 4 metus padarė kelis struktūrinius sprendimus, kurie keičia atgrasymą – pinigai gynybai, pajėgumai, didesnis sąjungininkų buvimas. Tačiau esą atsirado naujų rizikų: ilgas karas Ukrainoje tapo fonu, kuriame auga hibridinės atakos. „Viena, ką svarbaus padarė ši valdžia, – tai esmingai padidino gynybos finansavimą. Be to, prezidentas ir užsienio reikalų bei gynybos ministrai, nepaisant koalicijoje esančio revanšizmo, kol kas bent retoriniame lygyje, laikosi užsienio ir gynybos politikos tęstinumo. Tačiau reikėtų daugiau nei tęstinumo, reikia naujų iniciatyvų, lyderystės, ko iš šios valdžios tikėtis sunku. Ir tai kuria nesaugumo jausmą“, – mano signataras. A. Januškos akimis, reikia naujų iniciatyvų, kuriant regionines gynybos koalicijas NATO rėmuose su Lenkija, Šiaurės šalimis. Taip pat žymiai daugiau finansuoti mūsų formalią ir neformalią diplomatiją JAV. Lietuvos lyderystės, padedant eurokomisarui Andriui Kubiliui ir „Norinčių koalicijai“, kuriant „Europos kariuomenę“ NATO rėmuose, pradžioje bent greito reagavimo pajėgumų pavidale bent su 100 tūkstančiu karių. „Reikia visiškai kitos dinamikos vykdant NATO 3-ojo straipsnio Lietuvos įsipareigojimus – vykdant privalomą karinę tarnybą, sprendžiant oro gynybos, kritinės infrastruktūros apsaugos problemas, ruošiantis visuotinei gynybai, pabrėžiant žodį „visuotinė“. Realiai jau dabar kuriant dronų sieną ir dronų gynybos pajėgas. Tam neužteks dabartinio gynybos finansavimo, o kaip bus naudojamos iš ES gaunamos skolintos lėšos gynybai – įskaičiuojamos į tą patį penkių procentą ar bus didinamos – galima bus spręsti apie šios Lietuvos valdžios intencijas“, – akcentavo jis. Nepaisant sudėtingos mūsų šalies geopolitinės situacijos, esama nemažai žmonių, netikinčių, jog rusija pultų Lietuvą. Kaip vienai televizijos laidai sakė Kapčiamiestyje prieš karinį poligoną protestavusi moteris, „mūsų nė dykai niekas neimtų“. P. Vaitiekūno teigimu, Lietuva saugumo srityje viską daro teisingai, tik galvoja neteisingai. Tarkime, Kapčiamiesčio žmonės, anot jo, yra geri, protingi, tikintys protu. „Tiems protingiems ir geriems žmonėms aš turiu labai blogą naujieną. Karai prasideda ne todėl, kad kažkas labai kažko nori, o todėl, jog kitaip negali. Lygtai rusijai mirtinai prireikė Donbaso, kuris dabar ten ir sudegintas, ir žemės apnuodytos. Žinoma, kad ne. Tiesiog V. Putinas padarė klaidą ir prasidėjo karas, o dabar tas karas turi tęstis. Taigi, karas, jeigu jis įvyks, tęsis Kapčiamiestyje ne todėl, kad kam nors reikia Kapčiamiesčio, o todėl jog karas turi tęstis, beprotybė turi tęstis. O vargšai Kapčiamiesčio žmogeliai galvoja apie protą, racionalumą, apie tai, kad jeigu visi gerai prekiausime su Baltarusija, rusija, ir mums bus gerai, ir baltarusiams, ir rusams, ir niekas jokių karų nenorės“, – dėstė buvęs užsienio reikalų ministras. „Nežinau, kaip kitur, bet Lietuva neišmoko Antrojo, Pirmojo pasaulinio karo pamokų, kai visa Europa buvo įsitikinusi, kad jeigu gerai prekiausime tarp Prancūzijos ir Vokietijos, tarp Vokietijos ir Lenkijos – kokie karai bus, juk beprotybė, karas sugriaus ir ekonomikas, infrastruktūras, kelius, finansines, bankines sistemas, kurios bendradarbiauja. Tokias giesmes giedojo ir prieš Pirmąjį, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, kad prekiaukime ir viskas bus gerai. Po to kilo Pirmasis pasaulinis, Antrasis pasaulinis karas ir pasirodė, kad jeigu dėtume į tarpvalstybinių santykių pagrindus prekybą, ekonomiką, tai šitas pagrindas nelaiko, anksčiau ar vėliau jis sugriūva ir prasideda karas“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas. O dabar neįmanoma įsivaizduoti karo tarp Prancūzijos ir Vokietijos, Vokietijos ir Lenkijos, Lenkijos ir Lietuvos todėl, kad tarptautinių santykių pagrindu tapo ne prekyba, ekonominiai interesai, o žmogaus teisės, demokratija, rinkimai. „Rinkimai garantuoja taiką, kada vienus durnius keičia kiti durniai ir jie neužsibūna valdžioje ir negali padaryti labai didelių, mirtinų visų pasauliui ar regionui klaidų. Jeigu V. Putinas po dviejų kadencijų 2008 metais būtų išėjęs, jis būtų palyginti gražiai minimas istorijos vadovėliuose. Bet kai žmogus užsibūna valdžioje, jis tampa demonu. Jis stumdo milijonų žmonių likimus, trilijonų dolerių sumas, galvoja, kad jam viskas leidžiama. Įvardykite patys, kokia transformacija įvyksta su Hitleriu, su V. Putinu, su kitais totalitariniais diktatoriais, pradėjusiais milžiniškus mirtinus karus. Europoje, kadangi reguliariai vyksta rinkimai, karų nėra, nes žmonės nenori kariauti“, – nurodė signataras. Lygiai prieš ketverius metus prasidėjo rusijos plataus masto karinė invazija į Ukrainą. 2022 metų vasario 24 dieną V. Putinas įsakė įsiveržti į provakarietišką Ukrainą ir sukėlė didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ginkluotą konfliktą Europoje.  
LIETUVA

Ketveri karo Ukrainoje metai: galimi tolesni scenarijai ir ką jie reikštų pasauliui bei Lietuvai

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau…

Komentarų: 0
Uncategorized

Nausėda: ginčą dėl Grenlandijos galima išspręsti susitarus dėl saugumo

JAV ir Europos ginčą dėl Grenlandijos galima išspręsti pasiekus susitarimą dalintis atsakomybe…

Komentarų: 0
Pasaulis

Respublikonas Massie pateikė JAV išstojimo iš NATO įstatymo projektą

Respublikonų partijos atstovas Thomas Massie iš Kentukio antradienį paskelbė pateikęs įstatymo projektą…

Komentarų: 0
LIETUVA

I. Ruginienė: neatmetame galimybės svarstyti dėl 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo

Jei į Lietuvą iš Baltarusijos ir toliau plūs kontrabandą gabenantys meteorologiniai balionai,…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžietės – tarp geriausių NATO virėjų

Lauko sąlygomis paruošti aukščiausio lygio restorano patiekalą, kuris sužavėtų tarptautinę vertintojų komisiją…

Komentarų: 0
Lauko sąlygomis paruošti aukščiausio lygio restorano patiekalą, kuris sužavėtų tarptautinę vertintojų komisiją – tokį iššūkį sau metė dvi panevėžietės, gebėjimus išbandžiusios kasmet vykstančiame NATO šalių kariuomenių virėjų konkurse „Exercise Army Sustainer“.
Anonsas

Panevėžietės – tarp geriausių NATO virėjų

Lauko sąlygomis paruošti aukščiausio lygio restorano patiekalą, kuris sužavėtų tarptautinę vertintojų komisiją…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžys minėjo NATO 21-ąsias metines (fotogalerija)

Panevėžys su visa šalimi šeštadienį mini 21-ąsias narytės NATO metines. Ta proga…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžys minės narystės NATO 21-ąsias metines

Šį šeštadienį, kovo 29-ąją, Lietuva mini 21-ąsias narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžio rajone pradedamos karinės pratybos

Pirmadienį Panevėžio rajone, Pajuostyje, prasideda 5 dienas truksiančios tarptautinės oro atakos valdymo…

2 komentarai
LIETUVA

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasitiki NATO

Maždaug trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasitiki NATO, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta…

Komentarų: 0
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė šiuo metu nemato pavojaus, kad Rusija galėtų pulti Aljanso teritoriją, tačiau su nerimu žvelgia į ateitį.
LIETUVA

NATO vadovas: turime stiprinti atgrasymą, kad išvengtume karo

Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė šiuo metu nemato pavojaus, kad Rusija…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžyje – Lietuvos kariuomenės ir NATO pratybos

Ką tik pasibaigusias vienas karių pratybas jau netrukus pakeis kitos. Rugpjūčio 25…

Komentarų: 1
„Rail Balticos“infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias sudėtinga gabenti keliais.
LIETUVA

„Rail Baltica“ keliaus ne tik turistai

„Rail Balticos“infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto…

Komentarų: 0
AKTUALIJOSLIETUVA

Neturi informacijos dėl „Havanos sindromą“ sukeliančio ginklo panaudojimo

Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia neturinti duomenų apie pernai Vilniaus NATO viršūnių…

Komentarų: 0
AKTUALIJOS

B. Hodgesas: Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atremti priešą savo jėgomis

Buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas sako, kad…

Komentarų: 1
Šalia Respublikinės Panevėžio ligoninės ketvirtadienį akis traukė gąsdinantys vaizdai. Viena paskui kitą karo medikų mašinos, lydimos šarvuočio, į ligoninę gabeno sužalotus karius.
AKTUALIJOS

Šalia ligoninės – karo vaizdai

Šalia Respublikinės Panevėžio ligoninės ketvirtadienį akis traukė gąsdinantys vaizdai. Viena paskui kitą…

Komentarų: 0
AKTUALIJOS

NATO kariai surengė pratybas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje

Praėjusią savaitę Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko NATO karių pratybos. Ligoninės kieme buvo…

2 komentarai
AKTUALIJOS

Į misiją Irake išlydėti Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai

Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje ketvirtadienį vyko Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių išleidimo į…

Komentarų: 0
AKTUALIJOS

NATO viršūnių susitikimo metu – kibernetinių atakų bumas

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad NATO viršūnių susitikimo metu ir…

Komentarų: 0
Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.
AKTUALIJOS

Sąjungininkės nuvylė V. Zelenskį, prašiusį Ukrainos narystės NATO tvarkaraščio

Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo…

Komentarų: 0