-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kiekvienas turi savų baimių ar fobijų, kartais net labai keistų. Į Respublikinę Panevėžio ligoninę rugsėjo viduryje su iniciatyva, skatinančia mažinti psichoemocinės sveikatos stigmas, atvykusi Jaunųjų gydytojų asociacija nustebo, kad ligoninės vadovybė bijo rožinio dramblio.
Sargui buvo įsakyta rožinio simbolio automobilio neįleisti į ligoninės teritoriją, o medikams – laikytis nuo jo atstumo kaip karantino metu.
Perdegimas darbe, nuovargis, emocinės problemos, o kai kada ir patiriamas mobingas – šių dienų rykštė. Neretai gyvybes gelbstintiems medikams taip pat reikia pagalbos.
Siekiant atkreipti dėmesį į medikų psichoemocinę sveikatą, per visos šalies gydymo įstaigas keliauja rožinis dramblys – savotiškas simbolis, kad vidinio skausmo nereikia slėpti nei nuo savęs, nei kuo kitų. Labai svarbu neleisti emocijoms užaugti iki tokio dydžio kaip dramblys.
Rugsėjo viduryje rožinis dramblys atvyko ir į Respublikinę Panevėžio ligoninę, tačiau čia buvo sutiktas ne itin draugiškai.
„Dramblys bijo pelių, o ligoninės direktorius – pripučiamų dramblių. Rožinio dramblio vizitas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo kitoks nei įprastai: kiemo sargui įsakyta užtverti kelią drambliamobiliui, o pats rožinis dramblys neįleistas į įstaigos vidų. Ligoninės vadovas prieš pat mūsų vizitą „netikėtai“ išvyko, o darbuotojams įsakyta nuo nekalto rožinio dramblio laikytis ne mažesnio nei dviejų metrų atstumo (kaip senais gerais pandemijos pradžios laikais) ir nedrįsti net akies krašteliu į jį žvilgtelėti“, – tokiu sutikimu socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjosi Jaunųjų gydytojų asociacija, organizuojanti rožinio dramblio keliones po šalies gydymo įstaigas.
Jau metus rožinis dramblys keliauja per šalies gydymo įstaigas, kad atkreiptų dėmesį į medikų psichoemocinę sveikatą, tačiau Respublikinė Panevėžio ligoninė šio rožinio simbolio ir jo komandos neįsileido. Jaunųjų gydytojų asociacijos nuotr.
Kaip teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas niekuomet nesutiko įsileisti rožinio dramblio iniciatyvos.
Net kelis mėnesius buvo siunčiami oficialūs laiškai su siūlymu į ligoninę atvežti šią akciją, tačiau, pasak K. Norvainytės, visi jie buvo ignoruojami.
Galiausiai su ligoninėje veikiančios Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio skyriaus atstovais sutarta, kad rožinis dramblys atvyks pas juos.
„Profsąjungos atstovai bandė kalbėti su ligoninės administracija, bet gavo atsakymą, kad esame nepageidaujami ir mūsų priimti nenori. Galiausiai nusprendėme atvykti pas profsąjungos narius. Tačiau atvykus buvo pasakyta, kad pro vartus negalime įvažiuoti – sargui įsakyta mūsų neįleisti“, – pasakojo K. Norvainytė.
Pavyko sutarti, kad profsąjungai priklausantys medikai leistų akcijos organizatoriams ligoninės balkone prisipūsti savo rožinį simbolį, tam reikėjo elektros lizdo. O visa šviečiamoji akcija vyko lauke, kieme ant suoliuko.
„Tikrai nemažai darbuotojų atvyko pabendrauti su mumis, nusifotografuoti, bet buvo tokių, kurie akivaizdžiai aplenkė ratu. Iš kitų darbuotojų sužinojome, kad buvo prisakyta su mumis nebendrauti. O kokie motyvai, galima tik spėlioti“, – apgailestavo jaunoji medikė.
Anot jos, įstaiga turi teisę neįsileisti, tačiau kai darbuotojams sudaromos kliūtys gauti informaciją, neleidžiama išgirsti apie pagalbos galimybes, tai nesąžininga ir neatsakinga jų atžvilgiu.
„Tai pirmas kartas, kai susidūrėme su tokiu pasipriešinimu. Nors gydymo įstaigų dar nedaug aplankėme, tačiau visur sulaukėme didžiulio palaikymo. Kad taip būtų mums užtrenktos durys, tikrai nesitikėjome“, – pripažįsta Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
Toks ligoninės vadovybės elgesys, K. Norvainytės nuomone, yra pasekmė senų konfliktų.
Įtampa tarp asociacijos ir Respublikinės Panevėžio ligoninės kilo dar 2021-ųjų pavasarį, kai dalis medikų, slaugytojų, valytojų, maisto dalytojų ir kitų darbuotojų kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją.
Ligoninės administracija priedus, siekiančius 60–100 procentų algos, skyrė tik tiesiogiai su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbusiems darbuotojams. P
riedus gavo ir kai kurie medikai, dirbantys Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Tačiau dirbusieji ir su pacientais, kuriems COVID-19 buvo įtariamas, pasijuto darbdavio diskriminuojami. Jų skundą išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija nusprendė, kad gydymo įstaiga priedus už darbą karantino metu su COVID-19 pacientais privalo išmokėti 135 darbuotojams. Bendra suma būtų buvusi įspūdinga – per 400 tūkst. eurų.
Medikai savo teises nusprendė ginti teisme, o Jaunųjų gydytojų asociacija panevėžiečių kovą dėl neišmokėtų priedų palaikė – padėjo surinkti reikalingų lėšų teisininkų paslaugoms apmokėti.
„Asociacija stojo mūru už darbuotojus, kurie teikė kolektyvinį ieškinį dėl karantino metu neišmokėtų priedų. Rinkome paramą apmokėti už teisininkų paslaugas. Iki šiol palaikome šiuos darbuotojus, nes teisminis procesas dar nesibaigė. Nuo to laiko nesame pageidaujami ligoninėje“, – teigė K. Norvainytė.
Jaunosios medikės teigimu, asmeninės ambicijos, kai kalbama apie darbuotojų emocinę sveikatą, turėtų likti antrame plane. Šios iniciatyvos esmė – psichologinės pagalbos stigmos mažinimas. Per žaismingą rožinį simbolį bandoma kalbėti apie sunkius dalykus – emocinę sveikatą, nuotaikos sutrikimus, savižudybes, tai išties opi problema tarp medikų.
„Neramu dėl Panevėžio ligoninėje tvyrančios atmosferos. Šioje situacijoje vadovas galėjo surinkti daug karmos taškų, pasikviesdamas mus, parodydamas, kad jam svarbu, kaip jaučiasi darbuotojai. Suprantu, kartais sunku pripažinti, jog esama problemų. Filosofas Frydrichas Nyčė yra pasakęs, kad dvasios stiprybę reikia matuoti pagal tai, kiek tiesos žmogus gali priimti. Panašu, kad šios įstaigos vadovas tiesos nenori priimti, galbūt baiminasi jos ir nusprendė sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojai nesijaustų laisvai dalydamiesi išgyvenimais. Tokia aplinka tik dar labiau didina perdegimo, galbūt net savižudybių riziką“, – mano K. Norvainytė.
Pasak ligoninės atstovo, jiems nėra žinomos priežastys, kodėl renginio organizatoriai surengė fotosesiją tarp statybinių pastolių.
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis aiškina, jog
į ligoninės administraciją niekas nesikreipė dėl drambliamobilio patekimo į gydymo įstaigos teritoriją, todėl budintis darbuotojas ir neleido jam įvažiuoti.
Pasak V. Riaubiškio, renginio organizatorių atstovas buvo informuotas, kad ligoninėje vyksta intensyvūs rekonstrukcijos darbai ir numatytas rožinio dramblio apsilankymo laikas nėra pats tinkamiausias renginiams.
„Be to, remiantis patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis, visi renginiai ligoninėje, kurie nėra susiję su pacientų gydymu ar medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, turėtų vykti po darbo valandų, nes darbo metu organizuojami renginiai neigiamai veikia pacientų ir medikų tarpusavio santykius – pacientai priversti papildomai laukti medikų aptarnavimo, ar tai būtų Konsultacijų poliklinika, ar operacinė, ar Priėmimo skyrius. Mums nėra žinomos priežastys, kodėl renginio organizatoriai surengė fotosesiją tarp statybinių pastolių, nors visur yra įspėjantys užrašai. Norime tikėti, kad tai tik nelabai vykusios „jaunatviškos šėlionės“, – aiškino V. Riaubiškis.
Anot jo, akcija buvo organizuota 11 val.
Pasak komunikacijos specialisto, ligoninė gerbia visas medikų organizacijas ir mielai suteiks galimybes organizuoti įvairias veiklas ar renginius, tačiau primygtinai prašo, kad jos būtų organizuojamos po medikų darbo valandų ir netrukdytų tiesioginiam medikų darbui, nekeltų nereikalingos įtampos tarp pacientų ir personalo.
