-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
90-ies hektarų teritorijoje greta kelio Panevėžys–Šiauliai, ties Gustonių kaimu, iškils didžiulė nauja geležinkelio infrastruktūra: depas, krovinių stotis, krovinių terminalas, krovos ir karinės technikos aikštelė, taip pat regioninė traukinių stotelė.
Šią didžiulę teritoriją sudaro 105 sklypai, priklausantys ir gyventojams, ir įmonėms. Valstybinės svarbos projektui pradėta žemės ir joje esančių statinių paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.
Dėl būsimų statybų numatyta griauti septynis pastatus, iš jų du – gyvenamieji.
„Šiandien popiet laukiu specialistų. Jie atvyks parodyti, kurios žemės sklypo dalies neteksiu. Vieną sklypą jau anksčiau ėmėsi nusavinti, dabar vyksta kažkokios korekcijos“, – vakar pasakojo Berčiūnuose gyvenantis Panevėžio rajono tarybos valdančiosios daugumos atstovas Alfonsas Bakšys.
Politikas teigė, kad per ankstesnį specialistų vizitą išgirdo, jog dėl „Rail Balticos“ vėžės netenka 40-ies arų.
A. Bakšys guodėsi ypač gailintis savo rankomis pasodintų ir jau ūgtelėjusių berželių. Rajono Tarybos narys net bandęs išsiderėti, kad valstybės reikmėms išperkamos žemės riba būtų žymima už jų.
„Kur ten nusiderėsi, tenka vykdyti nurodymus“, – kalbėjo politikas A. Bakšys.
Kaip tvirtino Tarybos narys, iš jo paimama vien žemė, o artimiausiam kaimynui dėl „Rail Balticos“ projekto teks atsisveikinti ir su pastatais.
Namukas Paalkupio viensėdyje stovi kone prie pat geležinkelio, jungiančio Panevėžį su Šiauliais, bėgių. Nors, anot A. Bakšio, kaimynas tame name nuolat negyvena, tačiau jo netekti nenori.
Antrasis „Rail Balticai“ aukojamas namas stovi prie pat geležinkelio pervažos, kertančios kelią Panevėžys–Šiauliai.
Jame gyvenanti Genė Narvilas nėra pastato šeimininkė, tik nuomininkė.
Šis namas – rajono Savivaldybės socialinis būstas.
G. Narvilas pasakoja kone visą gyvenimą dirbusi šios pervažos budėtoja, tad jai ir buvo skirtas baltų plytų mūrinukas.
„Mano namelis kitados buvo geležinkelio nuosavybė, paskui jį perdavė Panevėžio rajono savivaldybei. Siūlė jį išsipirkti, bet to nepadariau. Dabar namukas yra rajono Savivaldybės socialinis būstas, o aš – jo nuomininkė“, – kalbėjo G. Narvilas.
Moteris tikėjosi toje valdiškoje pastogėje sulaukti gyvenimo saulėlydžio. Netgi sako paėmusi paskolą iš banko namui remontuoti, pasistatė židinį.
„Kai praėjusią vasarą po kiemą pradėjo vaikščioti specialistai, matavo, statė riboženklius, ir išgirdau, kad namo turėtų nebelikti. Ir jis, ir žemė aplink, ir mano šiltnamis atiteks geležinkelio depui“, – pasakojo G. Narvilas.
Iškraustyta iš socialinio būsto ji be pastogės neliks. Moteriai bus skirtas kitas socialinis būstas.
„Bet tiek nugyvenus ir tiek metų sulaukus oi kaip nesinori kitur keltis“, – permainomis nėra patenkinta socialinio būsto gyventoja.
P. Židonio nuotr.
„Rail Balticos“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Žalytė-Štarienė pabrėžė, jog konkrečių duomenų, kur tiksliai per Panevėžio rajoną eis europinės vėžės geležinkelis, dar nesama.
Pasak jos, kai tik bus nuspręsta, kur bus tiesiama vėžė, ir žemės sklypų savininkai, ir naudotojai, netgi jų kaimynai gaus registruotus laiškus, informuojančius apie valstybės reikmėms paimamą žemę.
Panevėžio geležinkelio mazgo-infrastruktūros depo specialusis planas, pasak G. Žalytės-Štarienės, jau patvirtintas ir pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Apie jas žemės sklypų savininkai buvo informuoti registruotais laiškais.
„Panevėžio infrastruktūros priežiūros depo specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti numatytas apie 90 hektarų plotas. Jame bus statomas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių stotis, krovinių terminalas, krovos ir karinės technikos aikštelė, regioninė Panevėžio keleivių stotis bei įrengiama susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra“, – pabrėžė G. Žalytė-Štarienė.
Infrastruktūros priežiūros depą, pasak specialistės, sudarys riedmenų aptarnavimo pastatas, priešgaisrinio ir gelbėjimo traukinių pastatas, sandėlio pastatas, skirtas nedidelei įrangai laikyti. Bus statomas ir biuro pastatas bei vadinamoji balasto sandėliavimo aikštelė, skirta eksploatacinėms, remonto medžiagoms sandėliuoti, bei stoginė.
G. Žalytė-Štarienė patvirtino, jog infrastruktūros priežiūros depe nei keleiviniai, nei prekiniai riedmenys, įskaitant ir lokomotyvus, nebus remontuojami.
Panevėžio geležinkelio mazgas bus statomas 105 nekilnojamojo turto registre ir kadastre registruotuose žemės sklypuose. Juos, pasak G. Žalytės-Štarienės, nuosavybės teise valdo 108 privatūs ir juridiniai asmenys.
Mažiausias valstybės reikmėms išperkamas sklypas – tik kiek didesnis nei vieno aro. Didžiausias – pusseptinto hektaro.
„Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto sprendinius bei atliekant žemės sklypų
kadastrinius matavimus, žemės sklypų skaičius bei sklypo plotų dalys gali šiek tiek kisti“, – patikslino G. Žalytė-Štarienė.
Pasak G. Žalytės-Štarienės, „Rail Balticos“ projektas turi ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą, taigi jam įgyvendinti reikalinga privati nuosavybė išperkama vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu.
„Kiekvienas žemės savininkas gaus kompensacijas – bus atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę“, – pabrėžė G. Žalytė-Štarienė.
Pasak jos, kompensacijų dydis bus aiškus nepriklausomiems vertintojams atlikus turto vertinimą.
„Atkreipiame dėmesį, kad visuomenės poreikiams išperkamas gyvenamasis turtas bus vertinamas dviem būdais – atkuriamąja bei rinkos verte. Savininkui bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė“, – patikino G. Žalytė-Štarienė.
Ji teigė, kad planuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų trukmė – iki pustrečių metų.
Numatoma „Rail Balticos“ Panevėžio geležinkelio mazgo statybų pradžia – antrasis 2026-ųjų pusmetis.
Panevėžio rajono savivaldybės mero Antano Pociaus teigimu, „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės ir su ja susijusių statinių projektai realybe galėtų tapti ne anksčiau kaip 2032-aisiais.
„Pats į tuos projektus esu užmetęs akį, bet dar neišstudijavęs“, – sakė Savivaldybės vadovas.
Iš rajono gyventojų skundų dėl visuomenės poreikiams išperkamos žemės meras teigia iki šiol negavęs.
Komentarai
-
- Rytis
- 07:45 2024.03.10
Rodyti visus komentarus (1)Stambus projektas verslui ir valdžiai. Visi gamtosaugininkai ir kraštotyros specialistai teigia kad jokios žalos nebus. Žmonėms žadamas labai jau konfortiškas susisiekimas su vakarais. Tik man neaišku kiek bilietukas kainuos iki pvz Berlino? Kiek vežėjų neteks darbo?