-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šalies mokyklas ir kultūros centrus pasiekė etnologų raštas, raginantis vietoje to lankyti pilkapius, žymių žmonių kapus, kurti Vėlinių dvasią atspindinčius akcentus.
Tokį raginimą išgirdę pedagogai ir kultūros darbuotojai svarsto, kad Visų šventųjų dieną, Vėlines ir Helovyną galima suderinti, tad nereikia perlenkti lazdos draudimais.
Etninės kultūros globos taryba atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovyno šventė iškreipia mirties sampratą, nes akcentuoja demoniškąjį jos pavidalą. Toks šventės pobūdis, pasak šios tarybos narių, neigiamai veikia besiformuojančią vaikų ir jaunuolių pasaulėjautą.
Todėl taryba paragino mokyklose ir valstybei ar savivaldybėms priklausančiose kultūros įstaigose nebešvęsti Helovyno, o lietuvių savasčiai svetimas jo tradicijas keisti tautos sąmonę atspindinčiomis šventėmis.
Etninės kultūros globos tarybos ekspertai kviečia laukiant Vėlinių lankyti pilkapius, kitokius senkapius, taip pat valstybei, tautai, kraštui nusipelniusių žmonių kapus.
Helovyno atributus – skaptuotus moliūgus bei įvairias baisybes raginama keisti rudeniškais papuošimais, tarkim, vainikais iš rudeninės gamtos dovanų bei pačių pagamintų žvakių.
„Vėlinių laikotarpiu mokyklos ir kultūros centrai turėtų virsti ne siaubų, o jaukumo ir šviesos namais“, – raginama į švietimo ir kultūros įstaigas išsiuntinėtame Etninės kultūros globos tarybos rašte.
„Skaičiau aš tą raštą ir galvojau, kad ta Etninės kultūros globos taryba turbūt visai nepažįsta šiandienos vaikų ir nežino jų poreikių. Ir man, ir didžiajai daliai mūsų mokyklos kolektyvo jis pakvipo naftalinu, archaika“, – rėžė Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė.
Pasak direktorės, Helovynas yra vaikų itin laukiama linksma šventė, kurioje šie išsišėlsta, bendrauja, draugauja, linksminasi. D. Valiukienė tikino, kad švenčiant neakcentuojami jokie baisumai, juolab mirtis.
„Kaip tik toji šventė yra buriančioji. Ji buria ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir šeimas. Šeimos gamina Helovyno kostiumus, kuriais vaikai pasipuošia. Simpatiškomis raganaitėmis tampa ir mokytojos, kaukėtieji fotografuojasi ir visiems būna tikrai smagu“, – kalbėjo pedagogė.
Švenčiant Helovyną mokykloje rengiamas ir įdomiausio kostiumo konkursas, šios šventės atributais papuošiamos patalpos.
„Helovyno šventimas – išskirtinai moksleivių iniciatyva. O vaikų iniciatyvų užgniaužti tikrai neturėtume“, – mano D. Valiukienė.
Ji įsitikinusi: iš Amerikos atėjęs Helovynas jokiu būdu nesumenkina lietuviškųjų Vėlinių.
Joms artėjant „Vilties“ progimnazijos moksleiviai eina tvarkyti miesto centre esančių stačiatikių kapinių.
„Neslėpsiu, perskaičiusi mokykloms skirtą Etninės kultūros globos tarybos raštą pagalvojau, kodėl mes, pedagogai, laikomi tokiais neišmanėliais, nesusigaudančiais vertybių sistemoje. Moko mus, kas tik netingi“, – įvertino ilgametė mokyklos vadovė.
Moliūgų skaptavimo atsisakiusi „Žemynos“ progimnazija šįmet rudeniškais vaizdais puošia langus. P. Židonio nuotr.
Keletą pastarųjų metų „Žemynos“ progimnazijos kiemą puošdavo galybė vaikų išskaptuotų moliūgų. Į juos įdėtų žvakių švieselės dėmesį ypač traukdavo sutemus.
Šiemet moliūgų mokyklos kieme nėra.
„Pasirodo, pataikėme į dešimtuką nebeskaptavę moliūgų. Tačiau neskaptavome ne dėl Etninės kultūros globos tarybos raginimų, bet dėl to, kad praėjus šventėms tų moliūgų nebūna kur dėti“, – teigė „Žemynos“ direktoriaus pavaduotoja Daiva Janulytė-Venclovienė.
Nelikus tradicijos skaptuoti moliūgus, mokiniams pasiūlyta rudeniškais akcentais papuošti mokyklos langus.
Tačiau mokykla, pasak pavaduotojos, jokių sankcijų Helovynui nėra paskelbusi – mokinių pageidavimu jis bus švenčiamas. Vaikai pasipuoš kaukėmis, atsineš skanėstų ir linksminsis.
Pasak D. Janulytės-Venclovienės, jos pačios Helovyno tradicijos nedomina, tačiau nė kiek netrukdo, kai jį švenčia kiti.
„Jokių paskatų drausti šią šventę nematau“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Raguvos gimnazijos direktorė Inesa Vietienė taip pat svarstė, kad Helovyno ir Vėlinių tradicijos vienos kitoms netrukdo.
„Šią savaitę mūsų mokiniai tvarko apleistus kapus Raguvos kapinėse, per tikybos pamokas aiškinasi Vėlinių tradicijas, o štai per dailės ir technologijų pamokas kuria Helovyno atributus. Mokytojai vaikams pasakoja ir apie jo ištakas, tačiau tikrai neakcentuojama, kad tai kažkokia gąsdinimo anapusiniu pasauliu šventė. Nemanau, kad Helovynas kenktų vaikų sąmonei“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Judita Kačinskaitė patvirtino, kad kultūros įstaigoje virė diskusijos, būti ar nebūti joje Helovyno šventei.
„Nuskambėjo ir tokia mintis, kad yra kritikuojančių Kovo 8-osios šventę, tačiau ir vyrai tądien mėgsta moterims dovanoti gėles, ir moterims patinka jų gauti“, – palygino direktorė.
Anot jos, svarstant dėl Helovyno šventimo įsiklausyta į jaunimo norus, todėl Bendruomenių rūmuose ji bus švenčiama paskutinę spalio mėnesio dieną.
„O jau kitą dieną turbūt visi vyksime į kapines – minėsime mirusiųjų dieną, lankysime juos“, – dėmesį atkreipė J. Kačinskaitė.
Etninės kultūros globos tarybai rekomenduojant švietimo ir kultūros įstaigoms atsiriboti nuo Helovyno, „Sekundė“ pasidomėjo, kaip lankytojus paskutinę spalio dieną vilioja privatūs pramogų organizatoriai.
Štai kaip švęsti Helovyną kviečia stipriausių įspūdžių žadančios vietos: „Lauks Drakula, miško takas su numirėliais, daug kaulų ir skeletų“, „Helovyniška, moliūgiška ir labai šiurpu. Vaikams iki trejų metų – nemokamai“, „Šmėklų miškas, gyvųjų ir mirusiųjų puota, tapsianti gyvenimo švente“, „Zombiai, raganos, vaiduokliai, požeminiai siaubo kambariai“, „Kapinės su gyvais numirėliais, šnabždesių alėja, vampyrai, vaiduokliai, paklydusios sielos ir kiti nelabieji“.
Komentarai
-
- Jorda
- 00:34 2023.10.29
Rodyti visus komentarus (1)Helovynus švenčia tk dvasios ubagai. Džiugu, kad tokių mažėja. Jei kam moliūge įstatyta žvakutė kelia dvasinę palaimą, tegul pasitikrina pas psichiatrą 🙂