P. Židonio nuotr.

Prižiūrėtojai pasiklydo kapinėse

Panevėžio „Senamiestiečio“ bendruomenė, dar prieš gerą dešimtmetį pasistengusi, kad istorinių miesto kapinių vietoje Venslaviškio gatvėje garbingai būtų palaidoti statybvietėse atkasti protėvių kaulai, svarsto kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Panevėžio savivaldybei aukcione pardavus šios gatvės vaiduoklį – apleistą buvusio vaikų darželio pastatą, jį įsigijusios bendrovės žinioje atsidūrė ir valstybės saugomos kapinaitės, kuriose ilsisi Panevėžio pirmtakai.

Kilus ažiotažui dėl neprižiūrimų kapinaičių, Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad protėvių amžino poilsio vieta juridiniam asmeniui perleista neteisėtai.

Miesto šaknys

Archeologų atkasti panevėžiečių protėvių palaikai Venslaviškio gatvėje laidojami nuo 2012-ųjų.

Paskutinįkart dar pernai prieš Vėlines šioje vietoje iškilmingai palaidota beveik 300 senųjų panevėžiečių kaulų, maždaug prieš porą metų rastų vykdant archeologinius kasinėjimus Vasario 16-osios, A. Smetonos, Venslaviškio gatvėse.

Apeigas atlikęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Žilvinas Treinys atkreipė dėmesį, kad čia amžino poilsio atgulė mūsų miesto šaknys, protėviai, kadaise gyvenę ir dirbę Panevėžyje.

Tačiau šią vasarą kapinaitės virto šabakštynu.

Panevėžio savivaldybė aiškino, kad jas privalo prižiūrėti greta esantį apleistą pastatą įsigiję verslininkai. Šie tokios prievolės kratėsi, motyvuodami, kad tai valstybės saugomas objektas, tad juo ir turėtų rūpintis valdiškos institucijos.

Galiausiai „Sekundei“ paviešinus didžiulėse žolėse skendinčių paminklinių akmenų vaizdus, Venslaviškio gatvėje sulaukta tvarkdarių.

Paviešinus didžiulėse žolėse skendinčių paminklinių akmenų vaizdus, Venslaviškio gatvėje sulaukta tvarkdarių. P. Židonio nuotrauka

Saugomos valstybės

Pradėjus aiškintis, kaip galėjo atsitikti, kad valstybės saugomos senosios kapinaitės atsidūrė privačiose rankose, paveldosaugininkai pareiškė, kad to būti negalėjo.

Kultūros paveldo departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis patvirtino, kad Venslaviškio gatvėje esančios senosios kapinaitės įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, valdytojo pareiga yra išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę.

Pasak A. Giraičio, valdytojas šiuo atveju yra Panevėžio miesto savivaldybė, ji privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, šalinti savaime užaugančius augalus, teritoriją šienauti, genėti medžius, valyti šiukšles.

„Kapinės, ir dar valstybės saugomos, negalėjo gali būti perduotos UAB. Be to, prieš žemės nuomos sandorį Savivaldybės paveldosaugos padalinys turėjo patikrinti, ar objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį“, – komentavo A. Giraitis.

Pasak skyriaus vedėjo, šiuo klausimu jau buvo sušauktas posėdis Panevėžio miesto savivaldybėje su jos vadovais ir atsakingais asmenimis.

„Dėl Panevėžio senųjų kapinių priežiūros rugpjūčio 28 dieną buvau susitikęs su Panevėžio miesto meru Ryčiu Račkausku bei administracijos darbuotojais – direktoriumi Tomu Jukna, specialistais. Aptarėme esamą padėtį ir kokius sprendimus būtų galima priimti“, – teigė A. Giraitis.

Be archeologų neįvestų net vandentiekio

Venslaviškio gatvėje esanti valstybės saugoma protėvių amžino poilsio vieta kapinių statuso neturi. Dar sovietmečiu joje iškilo vaikų darželis, jį uždarius dalis pastato perduota teismo medicinos ekspertams, o kitą dalį pernai aukcione įsigijo Panevėžyje registruota bendrovė.

Visgi tai yra istorinė miesto dalis ir jai galioja nemenki apribojimai.

„Žemė šioje vietoje yra konservacinės paskirties, o tai reiškia, kad nieko negalima daryti. Dalis namų, pagal atliktus tyrimus, taip pat patenka į senųjų kapinių teritoriją, gyventojai irgi nieko statyti negalėtų. Net jeigu žmonės norėtų įvesti kanalizaciją ar vandentiekį, turėtų kreiptis dėl archeologinių tyrimų“, – vardijo Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė.

Anot jos, yra atvejų, kai valstybės saugomi objektai priklauso privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims, bet savivaldybių užduotis – stebėti, ar saugomu objektu tinkamai rūpinamasi.

„Yra tokių atvejų, kai ir valstybės saugomi objektai patenka į privačias rankas, pavyzdžiui, turime net pusę piliakalnio privačioje valdoje. Tačiau tada savininkai gali tik nupjauti žolę – tai ir visas sklypo naudojimas“, – sakė J. Mičiulienė.

Nusiteikę aiškintis

Bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkas Darius Kiaušas teigė, kad vietos gyventojai ne vienerius metus padėdavo prižiūrėti Venslaviškio gatvės kapinaites.

„Anksčiau Savivaldybė bendruomenių veiklai skirdavo lėšų, iš kurių galėjome įsigyti ir degalų žoliapjovei. Dabar visos bendruomenės tapo nevyriausybinėmis organizacijomis ir tų lėšų nebegauname. Iš nario mokesčio vos užtenka organizacinėms priemonėms, tačiau glaudžiai bendradarbiaujame su Jotainių pensionu, kuris turi grupinio gyvenimo namus mūsų teritorijoje. Jų gyventojai mielai prisidėtų prie tų kapinaičių priežiūros. Tačiau kapines atidavus į privačias rankas, to padaryti nebegalima“, – kalbėjo D. Kiaušas.

Teisininko darbą dirbantis bendruomenės pirmininkas svarsto kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Kokios yra sutarties sąlygos dėl šių kapinaičių priežiūros, jie kaip tretieji asmenys negali žinoti, bet prokuratūra tokias galimybes turėtų.

„Mes jau nebegalime šeimininkauti sklype, kuris išnuomotas juridiniam asmeniui. Privati bendrovė gali tiesiog užtverti tvorą ir net per Vėlines neleisti uždegti žvakutės“, – stebisi D. Kiaušas.

Išnuomojo ne Savivaldybė

Augustas MAKRICKAS

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas

Venslaviškio gatvėje esantis žemės sklypas yra įrašytas į Valstybinės žemės registrą ir priklauso valstybei. Panevėžio miesto savivaldybė kaskart, prieš skelbdama pastato pardavimo aukcioną, dėl žemės sklypo valdymo teisių perleidimo būsimam savininkui raštu kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos

(NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių. Tokios procedūros buvo laikomasi nusprendus parduoti ir pastatą Venslaviškio gatvėje.

NŽT Savivaldybei pateikė atsakymą, kad žemės sklypas negali būti parduotas, tik išnuomotas ne ilgiau kaip 62 metams. Su šia informacija buvo supažindinti ir pastato pardavimo aukcione dalyvavę asmenys.

Kadangi Panevėžio miesto savivaldybei priklausė tik pastatas, jis ir buvo parduotas viešajame aukcione. 2022 m. lapkričio 15 d. pastatą įsigijo uždaroji akcinė bendrovė.

Tais pačiais metais NŽT valstybei priklausantį žemės sklypą išnuomojo 62 metams.

Pagal nuomos sutartį sklypo priežiūrą turi vykdyti savininkas, valdytojas. Šiam žemės sklypui kapinių statusas nėra suteiktas.