-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pripažįstama, kad darbo rinkoje susiklostė ir tebesiklosto nerimą kelianti situacija. Pagrindinės grėsmės yra emigracija, jaunimo nedarbas ir populiarėjantis užsieniečių įdarbinimas.
Personalo valdymo inovacijų“ projektų direktorė L.Čirvinskaitė pabrėžė, kad darbuotojų trūkumas jaučiamas daugybėje sričių, ieškoma pačių įvairiausių profesijų atstovų. (J. Butkutės nuotr.)
„Tikrai nebėra taip, kad už durų rikiuotųsi eilė norinčių ir galinčių dirbti. Darbo vietų yra, tačiau gerų ir lojalių specialistų trūksta. Darbuotojų trūkumas jaučiamas daugybėje sričių, ieškoma pačių įvairiausių profesijų atstovų – nuo nekvalifikuotų darbuotojų, gamybos darbininkų, pardavėjų iki visų lygių vadovų, vadybininkų, siauros specializacijos darbuotojų. Didmiesčiuose situacija gal kiek geresnė, tačiau rajonuose padėtis tikrai liūdna – ten nėra norinčių ir galinčių dirbti net už pakankamai konkurencingą atlyginimą“, – tvirtino Lina Čirvinskaitė, bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ projektų direktorė.
Personalo atrankos įmonės atstovei pritarė ir Skaistė Tirvienė, „Enso grupės“ administracijos vadovė: „Norinčių dirbti daug, tačiau savo srities specialistų – vienetai. Daugiausia pasitaiko visų galų meistrų, kurie sudaro tokį įspūdį, jog moka daug, tačiau nė vieno darbo profesionaliai. Pastebėjome, jog į rinką ateinanti vadinamoji Z karta darbdaviams kelia aukštesnius reikalavimus nei sau. Jie mano, jog turėtų uždirbti daugiau, nei iš tikrųjų yra verti. Vyrauja pasitikėjimas savimi, sakyčiau, net per didelis, nes kažkodėl tenka juo suabejoti.“
Būtent kaip vieną pagrindinių grėsmių Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus vedėjas Norvaldas Grudzinskas įvardijo darbdavių bei darbo ieškančių asmenų lūkesčių netolygumą. „Darbo ieškantis asmuo, žinantis, kokia suma reikalinga pragyventi, atitinkamus reikalavimus kelia ir darbo užmokesčiui, o tai darbdaviui gali kainuoti mažesnę pelno dalį. Darbo ieškantys asmenys turi suprasti, kad darbas yra vertybė. Lygiai tokia pat didelė vertybė įmonei yra geras darbuotojas“, – teigė N.Grudzinskas.
„Enso grupės“ administracijos vadovė neslėpė: „Dažnai tenka peržiūrėti darbuotojų darbo užmokestį, nes privalome prisitaikyti prie augančių kainų ir kelti atlyginimus.“
S.Tirvienė mano, kad viena pagrindinių grėsmių darbo rinkoje dirbantiems lietuviams yra populiarėjantis užsieniečių įdarbinimas. „Mes taip pat pradėjome tuo domėtis, nors iki šiol darbinome tik lietuvius. Užsieniečiai yra pigesnė darbo jėga, motyvuoja sutaupyti patiriamas išlaidas. Manau, didės konkurencija, tačiau darbdaviai dėl to turėtų tik laimėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tikrai nebėra taip, kad už durų rikiuotųsi eilė norinčių ir galinčių dirbti. Darbo vietų yra, tačiau gerų ir lojalių specialistų trūksta, – L.Čirvinskaitė
Bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ projektų direktorė linkusi įžvelgti daugiau nei vieną grėsmę.
„Kaip vieną pagrindinių grėsmių įvardyčiau jaunimo nedarbą. Ši problema kyla dėl profesinio orientavimo trūkumo. Statistiniai duomenys teigia, kad vos 26 proc. baigusiųjų studijas toliau dirba pagal įgytą išsilavinimą. Jaunimas stoja į aukštąsias mokyklas negalvodamas, ar norės ir galės dirbti pagal pasirinktą profesiją, neįvertina, ar jų pasirinkta specialybė bus paklausi. Pradėję studijuoti, jaunuoliai dažnai supranta, kad įsėdo ne į savo roges, bet pradėjus jau būna gaila įdėtų pastangų, tad studijas baigia, tačiau dirbti toje srityje nebenori. Taip ir atsiranda talentų vakuumas, kai rinkoje nėra jaunų, gabių, perspektyvių darbuotojų. Įmonės priverstos dėti pastangas, kad pritrauktų, motyvuotų ir išlaikytų tokius žmones“, – sakė L.Čirvinskaitė.
Antra problema, anot Linos, – emigracija. Darbo rinkos dalyvių amžiaus vidurkis didėja, o jaunimas sunkiai randa savo kelią Lietuvoje ir didžioji dalis, deja, palieka šalį. Priežastys dvi: ekonominė ir tai, kad švietimo sistema neatitinka darbo rinkos. Daug programų, dėstomų aukštosiose mokyklose, yra atgyvenusios, ten taikomos metodikos pasenusios. Pavyzdys: jaunuolis baigia mechanikos studijas. Ateina į gamybos įmonę, gauna užduotį perskaityti brėžinį. Deja, įgytų žinių neužtenka, įmonė neturi laiko mokyti, nes gamyba vyksta čia ir dabar. Po kelių tokių bandymų jaunuolis kraunasi lagaminus ir skrenda ten, kur gali uždirbti pragyventi.
„Trečia problema, su kuria susiduriame kasdien savo darbe, – ilgalaikiai bedarbiai. Juos galėčiau išskirti į dvi grupes. Pirma, tai vyresnio amžiaus žmonės, kurie darbo neteko krizės metu, ir jiems dėl tam tikrų įgūdžių nebuvimo sunku vėl sugrįžti bei būti konkurencingiems. Antroji grupė – tai sąmoningi bedarbiai, kurie nenori dirbti. Jie visada turi priežasčių atsisakyti darbo pasiūlymo. Dažniausiai tai valstybės išlaikomi oficialūs bedarbiai, gaunantys pašalpas, kompensacijas ir pan. Paprastai tie žmonės turi nelegalų darbą ir gauna neoficialių pajamų, bet dirbti samdomo darbo nenori, nes netektų socialinių garantijų. Taip mąstantys žmonės sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių“, – tvirtino bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ projektų direktorė.
Regis, keičiantis situacijai darbo rinkoje, požiūrį teks keisti ir darbdaviams, besiskundžiantiems, kad plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. N.Grudzinsko įsitikinimu, įmonės, planuodamos plėtrą, dažnai pasitelkia šiuolaikines technologijas ir modernizuodamos įrangą sprendžia darbuotojų trūkumo problemą.
„Darbuotojų stoka juntama tam tikrose vietovėse, todėl plečiant veiklą svarbu pasidomėti darbo rinkos situacija toje teritorijoje, demografinėmis tendencijomis, darbo užmokesčio konkurencingumu“, – patarė Darbo biržos atstovas.
„Enso grupės“ administracijos vadovė S.Tirvienė neslėpė, kad tenka dažnai peržiūrėti darbuotojų darbo užmokestį, nes privalu prisitaikyti prie augančių kainų. (Asmeninio archyvo nuotr.)
„Kadangi mūsų įmonė užsiima projektine veikla, darbuotojų ieškoma ir žmonės darbinami pagal poreikį įgyvendinti projektus. Negalėčiau patvirtinti, kad dėl darbuotojų nevyksta įmonės plėtra. Tiksliau būtų pasakyti, jog, esant įmonės plėtrai, atsiranda ir žmonių“, – sakė „Enso grupės“ administracijos vadovė.
Tiek Darbo biržos, tiek bendrovės, teikiančios personalo atrankos paslaugą, atstovų nuomone, darbuotojų stygius turi ir teigiamų pusių. „Kalbant apie darbo rinką, jau pastebimos teigiamos tendencijos: kuriamos darbuotojų motyvacinės priemonės, tarp darbdavių vyrauja stipri konkurencinė kova dėl specialistų. Darbuotojai, turėdami perspektyvų vienoje ar kitoje įmonėje, junta nuolatinę motyvaciją ir taip įmonėms sukuria pridėtinę vertę“, – įsitikinęs Darbo biržos atstovas.
Pasak N.Grudzinsko, nepalankios demografinės tendencijos darbdaviams gali labai pasunkinti darbuotojų paieškas, tačiau darbo ieškantiems asmenims įsitvirtinti tampa lengviau. Šiuo laikotarpiu, kai pastebimas darbo jėgos mažėjimas, darbdaviai turėtų skirti daugiau dėmesio mokamam darbo užmokesčiui bei darbuotojų motyvacijai“, – sakė Darbo biržos atstovas.
Bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ projektų direktorė pabrėžė, kad, siekdamos išlaikyti specialistus, įmonės turi persvarstyti siūlomą darbo užmokestį, todėl atlyginimai palaipsniui kyla.
Vasaros viduryje, suaktyvėjus universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas baigusių absolventų registracijai, Darbo birža tikisi nedarbo lygio padidėjimo. (J. Butkutės nuotr.)
„Taip pat pastebime, kad siekdami išlikti konkurencingi darbo rinkoje darbuotojai savarankiškai tobulėja: lanko užsienio kalbų kursus, mokymus jų darbui reikalingoms specialioms kompetencijoms tobulinti. Dėl to auga darbo jėgos profesionalumas. Trūkstant darbuotojų, darbdaviai yra linkę sušvelninti reikalavimus ir taip suteikti galimybę jauniems specialistams tobulėti savo srityje – tai ypač aktualu studijas baigusiems jaunuoliams“, – teigė L.Čirvinskaitė.
Šiuo metu registruoto nedarbo lygio rodiklis, skaičiuojamas nuo darbingo amžiaus gyventojų, Kauno regione siekia 6,9 proc., o tai yra 0,4 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį ir 0,3 procentinio punkto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šalies nedarbo lygis siekia 7,3 procento. Kauno regione vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje po didžiųjų šalies miestų Klaipėdos ir Vilniaus.
