-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po gaisro senelių namuose Vilniuje, per kurį žuvo du gyventojai, tokie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti normatyvai kelia siaubą Panevėžio rajone mažose globos įstaigose prižiūrimų senolių artimiesiems.
„Matome, kad be žiniasklaidos nebeišsisuksim. Kai Vilniuje degė senelių namai, naktį budėjo trys darbuotojai, o Krekenavos senelių namuose nuo 15 val. iki pat ryto lieka viena slaugytoja. Neįsivaizduoju, kaip ji viena spėtų paskambinti 112 ir dar tuos žmones gelbėti“, – teigė „Sekundei“ paskambinusi vieno iš šios įstaigos klientų dukra.
Moteris prašė neviešinti jos vardo ir pavardės.
Praėjusį penktadienį įstaigos pasirengimą panašioms nelaimėms tikrino priešgaisrinės saugos specialistai. Pašnekovės nuomone, saugos priemonės toli gražu nėra viskas, ko reikia, kad tragedijos būtų išvengta.
„Priešgaisrinė tikrina, kad būtų gesintuvai, neštuvai. Bet ką gali padaryti vienas darbuotojas su gulinčiais žmonėmis? Stipriau vaikšto vos 3 pacientai iš 15-os. Vienam net sauskelnes sunku pakeisti. O ta pati slaugytoja, vakarais ir nakčiai likusi viena, ir sauskelnes keičia, ir vakarienės maitina. Kiek žinau, net keturi seneliai yra maitinami. O kurie patys valgo, irgi juos dar reikia pasodinti. Šiokiadieniais padėjėja ateina 7 val., padeda pusryčius padalinti, sauskelnes pakeisti. O dar per dieną būna ūkvedė ir vadovė. Per dieną vis keturi žmonės, bet ar normalu naktimis vieną slaugytoją palikti su tokiu būriu savimi negalinčių pasirūpinti žmonių? Ir kaip vienai slaugytojai apversti 100 kg sveriantį žmogų“ – baisėjosi vieno iš globotinių dukra.
Anot jos, savaitgaliais situacija dar sudėtingesnė – slaugytojos padėjėja dirba tik iki 12 val.
Kol Krekenavoje veikė slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, ramiau buvo ir greta esančių socialinės globos namų personalui bei globotiniams. Ligoninę likvidavus, su pastaraisiais nakčiai lieka viena slaugytoja. P. Židonio nuotr. P. Židonio nuotr.
Moters žiniomis, tokiomis sąlygomis senelių namų slaugytojos dirba jau kone dešimt metų.
Ją stebina, kodėl rajono Savivaldybei tokia padėtis socialinės priežiūros įstaigoje atrodo normali, jei nieko nedaroma.
„Jei kiltų gaisras kaip Vilniuje, slaugytoja pultų skambinti 112. Kol atvyktų pagalba, tie seneliai ir uždustų arba sudegtų. Juolab kad, kiek man žinoma, viename kambary guli du rūkantys pacientai. Personalas kovoja su jais, kad nerūkytų, bet tie neklauso“, – pasakojo moteris.
Gaisro Vilniuje viena iš galimų priežasčių taip pat buvo įvardytas vieno iš žuvusiųjų neatsargus rūkymas.
Krekenavos socialinės globos namai pavaldūs Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui.
Šio direktorius Gintaras Navickas tvirtina, jog įstaiga turi etatų tiek, kiek numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytuose normatyvuose.
„Nėra visiška tiesa pasakyta, kad nuo 15 val. lieka tik vienas darbuotojas. Visų pirma, vadovė dirba iki 17 val. Grafikas taip sustatomas, kad vienas žmogus lieka dirbti tik nuo vakaro. Globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau“, – teigė G. Navickas.
Anot jo, darbuotojai žino, kaip elgtis nelaimės atveju: skambins ir kvies pagalbą, kol šioji atvyks, globotinių lovas su ratukais galima išstumti pro plačias duris.
Visgi su visu tuo tvarkytis naktį tektų vienam žmogui.
„Nuo vakaro 20 val. slaugytoja lieka viena, kartais ir nuo 18 val. Naktį visada viena. Buvo labai paprasta, kai Krekenavoje veikė palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Tada būdavo ten vienas darbuotojas ir pas mus vienas – drąsiau buvo. Dabar slaugos ligoninė likviduota“, – pasakojo direktorius.
Anot jo, tokia situacija – ne tik Krekenavos socialinės globos namuose.
Po vieną slaugytoją vakarais ir naktimis pasilieka ir Ramygalos socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 15-iolika globotinių, ir analogiškoje įstaigoje Gustonyse, kur rūpinamasi 20 klientų.
Pasak G. Navicko, pagal ministerijos patvirtintus normatyvus, du slaugytojai nakčiai liktų, jei įstaiga turėtų ne mažiau kaip 30-imt klientų.
Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namus vasarą tikrinęs Socialinių paslaugų priežiūros departamentas įvertino, jog pagal nustatytus normatyvus šiose įstaigose trūksta kineziterapeuto, masažuotojo.
„Sudarėme sutartį su rajono poliklinika, kad, reikalui esant, šitie specialistai atvažiuotų. Bet dėl naktinių slaugytojų niekas nė nesvarsto“, – kalbėjo G. Navickas.
„Globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau.“
G. Navickas
Anot jo, visuose rajono socialinės globos namuose užpildytos visos vietos. Jau antrus metus netgi susidariusi eilė į juos patekti. Šiuo metu po du žmones laukia, kada atsilaisvins vietos Gustonyse ir Ramygaloje.
Panevėžio šv. Juozapo globos namuose gyvena apie 87 globotinius. Pasak įstaigos direktoriaus Patriko Skrudupio, nakčiai su jais lieka ne mažiau nei trys darbuotojų.
Anot P. Skrudupio, jų įstaigai savotiškai pasisekė, mat nuo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo stoties Ramygalos gatvėje iki globos namų Katedros aikštėje – vos 600 metrų.
„Didelis mūsų privalumas, kad ugniagesių brigada labai greitai mus pasiektų“, – sako direktorius.
Anot jo, nuo sausio pasikeitus normatyvams reikalaujama, kad naktimis su 30 globojamų asmenų liktų vienas darbuotojas. Jei globotinių būtų bent vienu daugiau, nakčiai su jais turėtų likti jau du žmonės.
Ministerija mano, jog tiek pakanka, kol, nelaimės atveju, atvyktų ugniagesių komanda, kuri perimtų globotinių evakavimą.
„Per keletą metų tie normatyvai keitėsi – mažėjo skaičius globotinių, naktį tenkančių vienam darbuotojui. Vis dėlto tie skaičiai vis tiek dvigubai didesni nei Olandijoje, kur standartas 12–15 žmonių vienam naktiniam budėtojui. Gal kada nors ir pas mus taip bus“, – palygino P. Skrudupis.
